Molėtų kraštas – tikra gamtos karalystė, kur tarp miškų dairosi ežerų akys, atspindinčios dangų. Įsikūrusioje astronomijos observatorijoje prasideda kelionė į žvaigždes.
Dubingių žirgynas, kuriame, kaip teigiama, laikomų žirgų giminaičiai traukia pačios Anglijos karalienės karietas ir daugybė kitų įdomių dalykų, dėl kurių verta pakeliauti po šį kraštą. „Molėtų rajonas – aktyvaus laisvalaikio traukos centras ir žvaigždžių pažinimo lyderis“, – teigia molėtiškiai.
Žvejybos rojaus galimybės
Ežeringą Molėtų kraštą seniai yra pamėgę žvejai. „Beveik visi molėtiškiai žvejoja, sulaukiame daug žvejų mėgėjų iš kitų šalies vietų, tad ir infrastruktūrą deriname prie šio pomėgio, kad žvejams būtų patogu“, – apie vieną Molėtų rajono išskirtinumą pasakoja meras Saulius Jauneika.
Molėtai „Žvejybos rojaus“ vardą pelnė dėl prieš kelerius metus įgyvendinto projekto. 2015 m. žiemą startavęs projektas „Žvejybos rojus“ buvo skirtas mėgautis atsakinga žūkle Molėtų, Zarasų ir Ignalinos krašto vandens telkiniuose. Pradėjus ruoštis šiam projektui, regiono ežerai buvo įžuvinami. Projekto esmė – sukurti žvejams mėgėjams žvejybos rojų, kuriame jie rastų daugiau mažiau garantuotą laimikį, prekybą ir nuomą žvejybai skirtu inventoriumi, masalais, informacijos apie ežerus, žuvis, nakvynę, maitinimą.
„Įgyvendinant šį projektą įrengėme kelias valčių nuleidimo vietas, bet jų trūksta, tad planuojame įrengti dar kelias, – planais pasidalija meras. – O ežerų įžuvinimas galėtų būti intensyvesnis. Žuvų ištekliai ežeruose didėja, bet jei masalu žuvį kelias dienas turi jaukintis, iš kitur atvykusiam žvejui mėgėjui tai nėra patrauklu.“
Žvejyba – ir mero pomėgis, tik, kaip jis teigia, laiko ne tiek daug lieka, tad meškerioja arčiau namų esančiuose ežeruose. Pajuokavus, koks didžiausias tarpas buvo tarp pagautos žuvies akių, meras nusijuokia, kad dideliais laimikiais pasigirti negali. Na, kilogramo – pusantro karšiai. Užtat puikiai jaučia, kas vyksta rajono ežeruose ir ko reikėtų, norint Molėtų rajone sukurti tikrą žvejų rojų, nes šio krašto ateitis neatsiejama nuo žvejybos.
Gyvenimą kuria žmonės
„Rajono gyvenimą kuria žmonės, ir labai svarbu, kad jie turėtų darbo, kad čia būtų jauku gyventi, kad jaunoms šeimoms būtų patogu auginti vaikus. Savivaldybės tikslas – sukurti tas sąlygas. Pasirūpinti, kad rajone būtų modernūs darželiai. Tikime, kad iki kitų metų pavyks atnaujinti likusį nesutvarkytą Giedraičių vaikų darželį. Visi kiti rajono darželiai jau atnaujinti. Mūsų rajone vaikučių skaičius didėja, tad ir darželių poreikis auga. Tik susiduriame su kiek keistoku reiškiniu. Darželiuose vaikų daugiau, o mokyklose stabilus mokinių skaičius, o kai kuriose – mažėja, – sako Saulius Jauneika. – Kurdami rajono ateitį, mes, matyt, turime eiti dviem krytim. Viena – stengtis į rajoną pritraukti jaunus žmones. Tam turime šiek tiek priemonių. Jaunoms šeimoms padedame įsigyti pirmąjį būstą. Be valstybės paramos, skiriamas ir savivaldybės finansavimas. Nors 10–20 proc. parama gal ir nėra labai didelė, bet jaunoms šeimoms ir tai yra pagalba. Pernai būstus įsigyti padėjome septynioms šeimoms. Šiemet kiek pakoregavome paramos teikimo taisykles. Atsisakėme reikalavimo, kad jauna šeima rajone būtų jau deklaravusi gyvenamąją vietą. Užtenka susitarimo, kad deklaruos. Šiais metais parama skirta aštuonioms šeimoms, maksimali paramos suma – 10 tūkstančių eurų.“
Tik aplinkai draugiškas verslas
„Molėtai visų pirma labai gražus ir švarus kraštas. Čia nėra jokios aplinką teršiančios pramonės“, – didžiausią privalumą iškelia rajono mero pavaduotoja Vaida Saugūnienė.
„Tikime, kad rajone ir neatsiras aplinką teršiančių įmonių, – lūkesčiais dalijasi ir rajono meras. – Rajono strategijoje aiškiai parašyta, kad plėtosime aplinkai draugišką verslą. Tokių investuotojų ir stengiamės ieškoti. Žinoma, tai nėra lengva užduotis. Kol kas investuotojai labiau linkę rinktis didžiuosius miestus, nes ten lengviau rasti reikalingos kvalifikacijos darbuotojų. Tačiau manau, jei sudarysime geras gyvenimo sąlygas, ir Molėtų rajone kursis daugiau darbdavių reikalavimus atitinkančių žmonių.“
Kaip ir dauguma Lietuvos savivaldybių, taip ir molėtiškiai pritraukdami investuotojus smarkiai pralaimi prieš tuos, kurie turi laisvąsias ekonomines zonas. Mokesčių lengvata – verslui patrauklus masalas. „O kuo mes galime būti patrauklūs? Kiek leidžia biudžeto galimybės, galima investuotojui padėti susikurti infrastruktūrą, pasikloti komunikacijas, atleisti nuo žemės ir žemės nuomos, taip pat nekilnojamojo turto mokesčių. Galima paspartinti sklypų dokumentacijos tvarkymą“, – galimybes apžvelgia rajono meras ir priduria, kad ir mieste, ir rajone yra verslui tinkamų sklypų.
Mero pavaduotoja pasidalija pamąstymais sukurti verslui patrauklią zoną šalia kelio Utena–Vilnius. Verslo sukoncentravimas vienoje vietoje galbūt būtų patrauklesnis investuotojams.
„Be abejo, mums reikalingas ir paslaugų verslas. Kad ir darnios senatvės, poilsio namai, – dar vieną nišą verslui Molėtų rajone įvardija meras Saulius Jauneika ir priduria, kad ateinantis ES paramos laikotarpis turėtų būti labiau orientuotas į verslo kūrimo skatinimą. – Galbūt tai turėtų būti finansinė pagalba verslui, galbūt verslui skirtų zonų formavimas. Tik, žinoma, tai neturėtų būti daroma dirbtinai: sukuriame zoną, galbūt kažkas kažkada ja naudosis. Lėšos turėtų būti naudojamos konkrečiais atvejais, skatinant darbo vietų kūrimą.“
„Ežerų sietuva“: gyvuoti ar nunykti?
Jau kelinti metai molėtiškius džiugina „Ežerų sietuva“. „Pradėjus rengti tarptautinį liaudiškos muzikos ir šokių festivalį „Ežerų sietuva“, buvome labai aktyvūs.
Dalyvavome penkios savivaldybės. Dabar tas aktyvumas kiek išblėsęs. Likome trise: Ignalina, Molėtai ir Švenčionys. Ne kartą diskutavome, ar mums vis dar reikia „Ežerų sietuvos“, ir nusprendžiame, kad reikia. Molėtiškiams ir mūsų svečiams tai vienas pramoginių renginių, kuriame galima susipažinti su kitų tautų kultūra. Tai žmonėms padeda plėsti kultūrinį akiratį, – mintimis dalijasi mero pavaduotoja Vaida Saugūnienė, kuriai kultūra yra viena iš daugelio kuruojamų sričių. – Žinoma, juntamas išsikvėpimas, bet manau, kad šios gražios tradicijos negalima numarinti, galbūt reikia ieškoti naujos koncepcijos, nes esame kiek įsprausti į rėmus – festivalis keliauja tik per savivaldybes, turinčias ežerų.“
Nors Vaida Saugūnienė savivaldybėje dirba tik pirmuosius mėnesius, bet rajono problemas ir galimybes ji žino puikiai, nes politikoje dalyvauja vienuolika metų, dvi kadencijas jau dirbo rajono taryboje. Matyt, tai lėmė jai patikėti nemenką kuruojamų veiklų sąrašą. Dirbusi pedagoge, renginių organizatore, kultūros darbuotoja, ji kuruoja švietimą, kultūrą, sportą, kultūros paveldą, jaunimo reikalus. Yra atsakinga už tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą, užsieniečių integraciją, ryšių su išvykusiais į užsienį molėtiškiais koordinavimą, kaimo plėtrą, gyventojų užimtumą ir viešųjų darbų organizavimą.
Tarp jos kuruojamų sričių yra ir turizmas, tad paklausta, kodėl verta atvažiuoti į Molėtus, mero pavaduotoja pabrėžia Molėtų krašto žmonių svetingumą, sutvarkytas erdves ir malonias staigmenas, kuriomis džiaugiasi molėtiškiai ir svečiai, prie kurių jie mielai fotografuojasi. „Planuojame nuosekliai veikti, kad Molėtų mieste būtų įkurtas ištisus metus veikiantis šiuolaikinis poilsio ir pramogų parkas visai šeimai“, – apie turizmo plėtojimo planus užsimena mero pavaduotoja Vaida Saugūnienė.
„Rajono savivaldybė siekis – iki 2024 metų tapti atpažįstamu kraštu Lietuvos gyventojams ir svečiams. Šiandien kraštas geriausiai atpažįstamas dėl Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ir Molėtų astronomijos observatorijos. Molėtų rajonas turėdamas unikalų objektą Lietuvoje ir Europoje – Lietuvos etnokosmologijos muziejų – orientuojasi užtvirtinti savo žinomumą, kaip žvaigždžių pažinimo lyderis, taip siekdamas parodyti rajono išskirtinumą. Atitinkamai planuojama vystyti veiklas ir infrastruktūrą, kuriant aktyvias ir inovatyvias pramogas. Taip pat savivaldybė siekia skatinti vietos gyventojus ir verslininkus inicijuoti ir realizuoti idėjas paslaugų sektoriuje, sukurti aplinką, kurioje gera būti ir į kurią gera grįžti“, – tokiais planais dalijasi rajono vadovai.
Autorė: Karolina Baltmiškė