Telšiai – Žemaitijos sostinė. Mieste slepiasi ne viena dešimtis skulptūrų, kurios atsiskleidžia miesto ir krašto istorija, bei legendos. Vaikams ir ne tik vaikams – linksmosios meškutės. Keliauk ir pažink Žemaitijos sostinę – Telšius.
Skulptūra „Žemaitijos legendos“
2008 m. pastatytas paminklas. Paminklas vaizduoja meškiukus ir žemaitukus ant nugaros nešančią mešką — Žemaitijos motiną. Skulptūra primena vis dar liaudyje gyvas legendas apie meškas, padėjusias žemaičiams auginti ir auklėti vaikus. Čia, švelniai patrynus meškai nosį, galima tikėtis gerų norų išsipildymo. Autorius/skulptorius – Romualdas Kvintas.
Architektas – Algirdas Žebrauskas.
Skulptūros ,,Meškutės“
Žaismingos meškutės, įsitaisiusios ant sutvarkytos Masčio ežero pakrantės šešių tiltelių, antrindamos senamiestyje esantiems meno kūriniams, siekia įvardyti miesto ir vandens ryšį.
Meškutės yra skirtingos:
Susigėdusi – ant Bevardžio upelio tilto; Gulinti ir užsisvajojusi – ant Durbinio upelio tilto; Išsidrėbusi (poilsį užsitarnavusi) – ant Telšės upelio tilto; Žaidžianti – ant Telšės upelio tilto (ties vaikų žaidimo aikštele); Į viršų kopianti – ant salos tilto; Pasislėpusi – ant salos tilto.
Skulptūra „Pakyla“
Tai – žemaičių charakterį rodantis objektas. Ant skulptūros šonų išraižyta: „Galvok kon saka. Žuodis žeid. Netiliek! Žuodis gida. Sakik kon galvuoji. Žuodis skir. Netiliek! Žuodis jung!”
Autorius – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studento Manto Petrauskio diplominis darbas. Architektas – prof. Algirdas Žebrauskas.
Žemaitijos kariljonas
Pirmasis dabartinės Žemaitijos teritorijoje mažasis 23 varpų Žemaitijos kariljonas išlietas garsioje Europoje ir pasaulyje Olandijos varpų liejimo gamykloje „ROYAL EIJSBOUTS“ baigiamiesiems Žemaitijos krikšto 600m. jubiliejaus metams (2013 – 2017 m.) paminėti. 1417m. vienintelį kartą pasaulinėje katalikų bažnyčios istorijoje ne popiežiaus, o Konstancos susirinkimo valia įkurta vyskupija – MEDININKŲ vyskupija. Jai LDK kunigaikščio Vytauto parinkta vieta – Varniuose. 1864 m. Žemaičių vyskupas M.Valančius ir kurija iš Varnių ištremiami į Kauną (esminis miesto atlietuvinimo faktorius). Istorinės Žemaičių vyskupijos teritorijoje, 1926 m. įkūrus Lietuvos bažnytinę provinciją, didžiausia iš trijų vyskupijų lieka – Telšių vyskupija. Vyskupo sostas įkuriamas Šv. Antano Paduviečio katedroje, o naujoji vyskupija pradedant iškiliu Telšių vyskupu J.Staugaičiu tęsia istorinės Žemaičių vyskupijos (1417-1926) tradicijas.
Kariljoną Katedros aikštėje galite išgirsti kiekvieną dieną, kas valandą nuo 08:00 iki 22:00 val.
Idėjos autorius ir organizatorius arch. – prof. Algirdas Žebrauskas.
Skulptūra „Žemaitijos gaublys“
Pastatytas 2008 m. Autoriaus kultūrinio objekto idėja – intelektualus atsakymas tiems, kurie galvoja, kad nėra žemaičių. Gaublyje pavaizduotos Žemaitijos vietovės atitinka realų žemėlapį, o Telšiai, kaip ir Roma, stovi ant septynių kalvų.
Autorius – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentas Artūras Valiūnas. Darbo vadovas – dailininkas Romualdas Inčirauskas. Architektas – Algirdas Žebrauskas.
Skulptūra „Skrynia“
Autorius – prof. Romualdas Inčirauskas. Arch. – prof. Algirdas Žebrauskas
Telšiai – vienas svarbiausių žydų diasporos Žemaitijoje centrų. Dar 1873 m. įsteigiama žydų aukštoji mokykla „JEŠIVA“, (mokykla tęsia savo veiklą Klivlende, JAV) kurioje TORA dėstoma visame pasaulyje žinomu Telšių metodu. Čia, Telšiuose, tarpukaryje gyvena vyriausias Lietuvos rabinas, atidaroma pirmoji Lietuvoje žydų mergaičių progimnazija,gyvena gausi ir turtinga žydų bendruomenė, veikia du žydų bankai. Meninis akcentas „Skrynia“ skirtas priminti išnykusios Telšių žydų diasporos svarbą ne tik Telšių, Žemaitijos, bet ir daug platesnėje geografinėje erdvėje, diasporos gebėjimą kurti ir vystyti verslus.
Miesto maketas akliesiems
Sukurtas 2007 m. Bronziniame makete vaizduojama viena iš septynių Insulos kalvų, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, Kunigų seminarija, Vyskupų rūmai, senoji miesto mokykla, fontanas Kazimierui Simonavičiui, Kultūros centras, Žemaitės dramos teatras, Parodų salė, Kalno gatvė, Respublikos gatvė. Maketo šonus puošia Telšių miesto ir Žemaitijos herbai. Maketas pritaikytas regėjimo negalią turintiems žmonėms.
Autorė – Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentė, Eglė Tamošiūnaitė. Darbo vadovas – doc. Romualdas, Inčirauskas. Architektas – Algirdas Žebrauskas.
Telšių šv. Antano Paduviečio katedros reljefinės durys
Menininkui techniškai tobulinti kūrinį padėjo Rimas Mickevičius. Šios jubiliejinės durys skirtos Žemaitijos krikšto 600-osioms metinėms. Ant durų sudaryti 4 reljefiniai epizodai – meniniai blokai: žemaičių pagoniškoji istorinė praeitis iki krikšto; Žemaitijos krikštas bei Konstitucijos Visuotinis Bažnyčios susirinkimas ir garsusis žemaičių skundas; Žemaičių vyskupystės istorija bei Telšių vyskupijos istorija.
Didžioji Žemaičių siena
Kaip mėgsta pajuokauti žemaičiai – pasaulyje žinomos dvi didžiosios sienos: Žemaičių – garsiai ir įtikinamai demonstruojanti ypatingą žemaičių pagarbą savo kalbai, papročiams, unikaliai istorijai ir kiek ilgesnė Kinijoje. 2010 m. rugsėjo 30 d. iškilmingai atidaryta Didžiosios Žemaičių sienos pirmoji meninė plokštė, menanti kada istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta Žemaitija (1219 m.), (prof. P.Gintalas), kita plokštė primena suvienytos Žemaitijos kariuomenės laimėtą Durbės mūšį. Ši žymiausia žemaičių ginklo pergalė yra ne tik didžiausias ir svarbiausias XIII-XIV a. mūšis Lietuvos istorijoje, bet ir viso rytų Baltijos regiono istoriją nulėmęs istorinis įvykis (prof. P.Gintalas). Trečioji plokštė skirta įprasminti Europos istorijoje unikaliai, beveik 200 metų (1236-1422) trukusiai Žemaitijos išlikimo kovai su dviem vokiečių ordinais, siekusiais svarbiausio tikslo – nugalėti Žemaitiją ir sujungti savo teritorijas į vientisą galingą teritoriją tolesnei ekspansijai. Herojišką, ypač daug aukų pareikalavusią žemaičių krašto kovą įprasmina meninė plokštė „Žymiausi Žemaitijos mūšiai“ (prof. R. Inčirauskas). Vienam žymiausių istorinių Pasaulio įvykių Visuotinam bažnyčios susirinkimui, vykusiam 1414-1418 m. Konstancoje, atminti sukurta ketvirtoji meninė plokštė „Konstanca“ (prof. R. Inčirauskas). Susirinkimo metu, 1415 m. žemaičiams Konstancos katedroje perskaičius istorinį „Žemaičių skundą“ prasideda plati diskusija apie tautos ir žmogaus pasirinkimo teisę – šiuolaikinės tarptautinės teisės pagrindinę teisę. Penkta plokštė „Europos krikštas“ (prof. R.Inčirauskas) skirta paminėti Žemaitijos – paskutinės Europos istorinės žemės užbaigusios Europos christianizacijos ir šiuolaikinės Europos susiformavimo procesą (313-1413). Meninę plokštę skirtą Žemaitijos krikšto 600 m. jubiliejaus minėjimui 2013 m. atidengė Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė. Šešta plokštė – „Žemaitijos kunigaikštystė“ (prof. R.Inčirauskas). Čia matome istorinį Žemaitijos žemėlapį su pripažintų sutarčių formavusių Žemaitijos sienas datomis. Būtent čia, kaip juokauja telšiškiai „krenta“ iš nuostabos „patriotai“ nesidomintys ir nežinantys savo krašto istorijos. Dar savo eilės laukia dvi nedekoruotos sienos plokštės „Švedkaris“ ir „Respublika“. Tikimės, kad Didžioji žemaičių siena bus užbaigta ir pasitarnaus krašto istorijos pažinimui, pilietiškumo ugdymui ir identiteto išsaugojimui.
(Respublikos g., atraminė Insulos kalvos siena, Telšiai)
Sienos idėjos ir įgyvendinimo organizatorius autorius arch. – prof. Algirdas Žebrauskas, meninių plokščių – prof. Petras Gintalas ir prof. Romualdas Inčirauskas.
Skulptūra „Trys kryžiai“
Šviesos g., prie Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios, Telšiai
Atsiradimo data 1991 m. Paminklas skirtas tremtinių atminimui. Birželio 14 dieną šioje vietoje vyksta pamaldos.
Paminklas „Fontanas“
Paminklas pastatytas 2005 m., skirtas Kazimierui Simonavičiui, žemaičių raketų teorijos pradininkui, pasaulinę šlovę pelniusio veikalo „Didysis artilerijos menas“ autoriui (1650 m.).
Skulptorius – Romualdas Kvintas, Architektas – Algirdas Žebrauskas.
Skulptūra „Džiugo sūris“
Skulptūra skirta legendiniam, unikalaus skonio „Džiugo sūriui“ visame pasaulyje garsinančiam Žemaitiją ir jos sostinę Telšius. Tik išskirtinio skonio ir puikios kokybės sūryje gali įsitaisyti visažinis „auksinis peliukas“. Mažuoju piršteliu atsargiai patrynę jo nosytę galite tikėtis tikro stebuklo.
Autorius – prof. Romualdas Inčirauskas. Idėjos autorius arch. – prof. Algirdas Žebrauskas.
Medaliai „Žydukai“
Šie „žydukų“ medaliai yra susiję su žydų buvimu Žemaitijos sostinėje. Dirbiniai „įleisti“ pastatų plytose maždaug žmogaus akių aukštyje.
Iždinės g. 11: Telšių ješibotas. Aukštoji rabinų mokykla, 1873 m. įkūrė rabinas Gaonas Leizeris Gordonas.
Aukštoji g. 3. Čia buvo Kareivių sinagoga. Joje melsdavosi aukščiausio luomo žydai. Pastatyta XIX a. viduryje – XIX a. II pusėje.
Turgaus a. 19. Čia buvo pirmoji žydų sinagoga, buvusi maždaug toje vietoje, kur dabar yra Laisvės gatvės penkiaaukščiai namai ir buvęs ,,Džiugo” kino teatras. Ši sinagoga nėra išlikusi.
Katedros a. 2; Šv. Antano Paduviečio katedros duryse „žyduko“ medalio inkrustacija.
Daugiau įspūdingų Telšių miesto vietų ieškokite https://visit.telsiai.lt/