Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centras kviečia apžiūrėti Lietuvos ir Lenkijos kūrėjų liaudies meno parodą, kuri veikia Jašiūnų dvaro sodybos svirne.
Parodoje galėsite apžiūrėti medžio drožybos parodą iš Torunės Marijos Znamierowskos-Prüfferowos etnografinio muziejaus, sodų asociacijos „Dangaus sodai“ eksponatus, Vilniaus krašto verbas, Bangos Vaicekauskienės margučius, Sauliaus Lampicko, Jono Bugailiškio ir Dainiaus Mačioko kūrybą.
Skulptūra šiuolaikiniame mene, kuris priklauso liaudies krypčiai, užima ypatingą vietą. Skulptūros, sukurtos liaudies kultūros rate nuo XVII amžiaus iki XX amžiaus trečiojo dešimtmečio, buvo kūriamos savo aplinkos poreikiams ir glaudžiai siejamos su religija ir šventųjų kultu. Senovėje buvo paplitęs paprotys pakelėse ir kiemuose statyti šventoves, kryžius, prie kurių melsdavosi būriais. Jose įdėtos sakralinės figūros sukurtos savamokslių dailininkų, kaimo gyventojų, taip pat, mažų miestelių amatininkų darbai. Tuometinius kūrėjus įkvėpė bažnytinis menas, kurį interpretavo pagal savo jausmus, pagal savo techninius įgūdžius, bet taip pat atsižvelgdami į vietos bendruomenės estetines nuostatas.
Po 1945 m. dėl socialinių ir kultūrinių pokyčių liaudies skulptūra prarado pirminį pobūdį. Įvairios iniciatyvos, kurių ėmėsi valstybės globojamos kultūros institucijos, užtikrino liaudies meno tęstinumą. Jos paskatino daugybę meninio išsilavinimo neturinčių žmonių imtis drožybos meno. Skulptūros funkcija, jos funkcionavimo kontekstas ir gavėjų aplinka pasikeitė, jos kūrime dabar aktyviai veikia miesto žmonės ir kultūros institucijos. Skulptūros tematika taip pat išsiplėtė, dominuoja pasaulietinės temos, iliustruojančios buvusio kaimo gyvenimą – darbas, papročiai, ritualai, domimasi ir žydų kultūra. Tarp religinių motyvų vis dar populiari marijinė ir kristologinė tematika, šventųjų globėjų, angelų ir bibliniai motyvai. Šiuolaikinių skulptorių ypač noriai gvildenama tema – mąslaus Kristaus atvaizdavimas, tapęs lenkų liaudies meno simboliu.
Šiuolaikinės liaudies skulptūros charakteris yra labai įvairus, priklausomas nuo ją kuriančių skulptorių asmenybės, kaip rodo eksponuojama paroda. Parodoje pristatomos skulptūros menininkų, kurie šiuo amatu vertėsi jau tarpukariu (Władysław Chajc, Leon Katulski, Wincenty Krajewski, Antoni Mazur), taip pat tų, kurie savo meninę veiklą pradėjo po II pasaulinio karo. Dauguma menininkų buvo susiję su kaimu, kiekvienas iš jų kūrė savo individualų stilių. Daugelis jų savo kūrinius sąmoningai pajungė liaudiškai stilizacijai – formalioms aranžuotėms, ornamentikai. Kai kurie iš jų savo menine išraiška peržengė tradicinius liaudies kanonus.
Parodoje eksponuojami darbai, suformuoti pagal autorių estetines nuostatas ir grožio idėjas, ne visada gali būti tobuli technikos požiūriu, patrauklūs žiūrovui savo ekspresija, paprastumu ir tai svarbiausi bruožai, siejantys juos su tradiciniu liaudies menu.
Paroda veiks iki 2023 m. balandžio 28 d.
Lankymo laikas: antradieniai – šeštadieniai, nuo 9.00 iki 18.00 val., sekmadieniai, nuo 9.00 iki 15.00 val.
Paroda iš Marijos Znamierowskos-Prüfferowos etnografinio muziejaus Torunėje ekspozicijos rinkinio
Lenkų liaudies menas
Bożena Olszewska