Kulių miestelyje Žemaitijoje rekonstruojamas kultūros paveldo pastatas – jame įsikurs meno rezidencijų ir bendruomenės erdvė „Kultūros virenė“
Sekantiems Lietuvos kultūrinį gyvenimą ne tik didžiuosiuose miestuose, Kulių vardas nėra naujiena. Plungės rajone įsikūręs nedidelis Žemaitijos miestelis gali pasigirti ne tik turtinga istorija, bet didžiuojasi ir kultūros paveldo pastatų ansambliu, originaliomis lauko skulptūromis, meno kūrėjus iš viso pasaulio liepos mėnesį viliojančiu SOFIJOS festivaliu.
„Ši vasara Kuliams ir SOFIJOS festivaliui bus ypatinga – duris atvers „Kultūros virenė“, šiuo metu rekonstruojamas kultūros paveldo pastatas pačioje miestelio širdyje. Unikalios, kamerinės pastato patalpos suteiks naujas galimybės Kulių bendruomenei, festivalio svečiams ir profesionaliems menininkams susitikti, kurti ir įprasminti savo laiką kartu ne tik festivalio renginių savaitę liepos mėnesį, bet ištisus metus“, – sako SOFIJOS festivalio sumanytoja, Kuliuose gyvenanti kultūros prodiuserė Raimonda Masalskienė. Pasak pastato rekonstrukcijos projekto iniciatorės, būtent nuosekli ir profesionali SOFIJOS festivalio veikla leido pritraukti tokias dideles tarptautines investicijas į Kulių miestelį.
Kamerinėse, istorinėse „Kultūros virenės“ erdvėse Kulių bendruomenė įsitrauks į kūrybines veiklas drauge su menininkais, mėgausis įvairių klubų veikla, parodomis, paskaitomis, edukacijomis, socialinio teatro projektais, degustacijomis ir neformaliu bendravimu, ateityje čia veiks ir įvairių sričių menininkų rezidencijos. „Kultūros virenė“ duris atvers liepos mėnesį, jau 7-ą kartą Kuliuose organizuojamo SOFIJOS festivalio metu liepos 1-9 dienomis. „Kultūros virenėje“ jau numatyta dalis programos renginių: knygų klubo susitikimas, tapytojo Zdanek Danek (Čekija) parodos atidarymas, kompozitoriaus Tomoo Nagai (Japonija) ir scenografės Renatos Valčik (Lietuva) garsovaizdžio instaliacijos pristatymas, skrybėlių dirbtuvės su dizainere Sandra Straukaite.
„Nedaug Žemaitijoje liko pastatų, kuriuose būtų išsaugota autentiška atvira ugniavietė – virenė. Tai išskirtinis pastato architektūrinis elementas – didelis name įrengtas ugniakuras su plačiu mūriniu gaubtu, pereinančiu į siaurėjantį kaminą, ši virenė yra viena didžiausių išlikusių Žemaitijoje. Mums tai ne tik architektūros paveldo elementas, bet ir jaukumo, bendrystės, namų simbolis – todėl kūrybinių dirbtuvių metu su kuliškiais ir pasirinkome tokį naujos erdvės pavadinimą“, – sako Kuliuose gyvenantis aktorius, režisierius, SOFIJOS festivalio meno vadovas Valentinas Masalskis.
„Kultūros virenės“ pastatas priklauso Kulių Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių kompleksui, įtrauktam į Kultūros paveldo departamento nekilnojamų kultūros vertybių registrą. Namo architektas – iš Varnių į Kulius atkeltas kunigas Antanas Rimkevičius, 1780 m. projektavęs namą pagal jėzuitų statybos tradicijas. Statant pastatą nenaudotos jokios degios medžiagos. Gegnių plytų skliautuotą rūsį, šviesias kamerines menes ir jaukią palėpę dengia čerpinis stogas, mūras suręstas iš plytų ir akmenų. Virš namo įėjimo pastato išskirtinumą pabrėžia lotyniškas užrašas „Haec domus ardere nescia“ – „šis namas nepažįsta degimo“.
„Kultūros virenės“ pastatas rekonstruojamas pasitelkiant Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos „Kultūra“ lėšas. Iniciatyvą palaiko ir finansiškai prisideda Plungės rajono savivaldybė. Techninio tvarkybos darbų projekto autorius, architektas Aurimas Baužys, statybos rangovas: UAB „Virbarta“.
