Senovėje ant šio kalno, esančio Šiaulių rajone, stovėjo pilis. Kryžiuočių ordinas ją sugriovė ir sudegino, tačiau kalnas liko. Kryžius ant piliakalnio žmonės statyti pradėjo XIX amžiaus viduryje – taip prisiminė žuvusius, prašė sveikatos ir ilgų gyvenimo metų. Savo padirbtus kryžius čia statė ir piligrimai, ir su maldomis bei prašymais atkeliavę žmonės, ir menininkai, ir nagingi amatininkai. Unikalus, per pačius rūsčiausius sovietų laikus išlikęs kryždirbystės amatas šiandien įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Ypatinga aura, padėkos, norai, svajonės ir lūkesčiai, sudėti ant šio kalno, primena Raudų sieną Jeruzalėje.
Daugybę metų griautas, bet nesugriautas, degintas, bet nesudegintas, Kryžių kalnas yra dar vienas mūsų laisvės simbolis, o pasaulio piligrimams – dar viena vieta, kurią būtina aplankyti. 1993 metais Kryžių kalne meldėsi popiežius Jonas Paulius II. Vėliau jis daugybę kartų šią vietą prisiminė savo kalbose, o Lietuvai atsiuntė krucifiksą. Prie kryžiaus su juo pradedamos ir baigiamos piligrimų eisenos.
Šiaulių rajone esančią kalvą, kurioje stovi tūkstančiai medinių kryžių, kelionių portalas „Condé Nast Traveler“ įtraukė į labiausiai bauginančių vietų pasaulyje TOP 20. Gal sąrašo sudarytojai ir nenorėtų ant Kryžių kalno praleisti nakties, bet mums tai – šviesos ir vilties vieta, atspindinti mūsų istorinę, kultūrinę tradiciją.
Kviečiame virtualiai pasižvalgyti po Kryžių kalną ir išgirsti jo istoriją.
http://turas.siauliurajonas.lt
Daugiau virtualių kelionių po Lietuvą: https://welovelithuania.com/lietuvoje/virtualus-turas/