Sekmadienį Klaipėdoje atidengtas paminklas Vydūnui. Mąstytojui, vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų paminklas iškilo jo vardo skvere, esančiame tarp Bokštų ir Puodžių gatvių, kuris buvo rekonstruotas Klaipėdos savivaldybės iniciatyva ir lėš0mis. Miestas skvero rekonstrukcijai skyrė 484 tūkst. eurų. Apie 70 tūkst. eurų paminklui paaukojo įvairios organizacijos ir fiziniai asmenys.
„Tai yra tikras bendrystės pavyzdys visai Lietuvai, nes idėjos entuziastai ir Klaipėdos savivaldybė parodė norą dirbti, pavyko įtikinti ir Kultūros ministeriją, kad šis projektas yra svarbus“, – paminklo atidarymo metu kalbėjo VšĮ „Mažosios Lietuvos kultūra“ valdybos pirmininkas, Vydūno paminklo statymo komisijos pirmininkas Rimantas Cibauskas.
Idėjos iniciatoriai ir įgyvendintojai buvo apdovanoti įvairiomis padėkomis. Sveikinimus per atstovus perdavė šalies prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis. Pasisakė Seimo nariai, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Sulaukęs savo eilės kalbėti Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, matydamas nuo ilgų kalbų ir saulės pavargusį ir besiskirstantį žmonių būrį, pasakė itin trumpą kalbą.
„Turbūt Vydūnas, stebėdamas mus iš padangių, klausydamas tokios kalbų gausos, nusišypsotų į ūsą – ar to tikrai reikia. Jis turbūt pasakytų – liaukimės pliurpti, eikime kurti“, – kalbėjo V. Grubliauskas.
Architektūrinį skvero sutvarkymo projektą parengė menininkų grupė: skulptoriai iš Ukrainos Olesis Sidarukas ir Borisas Krylovas, klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Petras Džervus.
Tvarkant skverą buvo iškirsti skvere augę 45 medžiai. Vietoje jų pasodintas vienas ąžuolas, 23 obelys ir trys japoninės magnolijos.
ISTORIJA
Lietuvos atgimimo veikėjas, rašytojas, muzikas, publicistas, dramaturgas Vilhelmas Storosta-Vydūnas gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose, Šilutės apskrityje. Baigęs Ragainės mokytojų seminariją studijavo Greifsvaldo, Halės, Leipcigo, Berlyno universitetuose, mokėsi filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslų, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbų, o 1888 – 1892 m. Kintuose jau pats mokė lietuvių ir vokiečių kalbų, geografijos, istorijos ir kūno kultūros.
1892–1912 m. jis dėstė Tilžės gimnazijoje prancūzų ir anglų kalbas, o 1918 m. dėstė lietuvių kalbą Rytų seminare prie Berlyno universiteto. Būdamas 44 metų Vydūnas išėjo į pensiją ir ėmėsi kūrybinių darbų.
Vydūnas parašė 12 filosofinių veikalų, daugiau negu 30 filosofinio turinio dramų ir istoriografinių darbų.
Jis buvo įkūręs Tilžės giedotojų draugiją, kuriai vadovavo 40 metų.
Vydūnas mirė Detmolde, Vokietijoje, 1953 metų vasario 20 dieną.