Kaišiadorių rajonas įspūdingas tuo, kad čia yra daug gamtos objektų: piliakalniai, atodangos, vandens telkiniai, didieji akmenys, miškai, pasivaikščiojimo takai ir didieji mūsų rajono medžiai. Juos kaip tik ir norėtume pristatyti.
Gastilionių ąžuolas – storiausias medis Kauno marių regioniniame parke. Kamieno apimtis 5,25 m, aukštis 21 m. Tai valstybinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas saugomu 2008 m.
Sekionių ąžuolas auga Sekionių kapinėse, netoli Darsūniškio. Medis įspūdingo dydžio – kamieno apimtis net 7,05 m. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba apie šį ąžuolą rašo taip: „Yra įspūdingas Darsūniškio (Kaišiadorių r.) ąžuolas, kurio kamienas 7,05 m apimties, tačiau jis nėra paskelbtas gamtos paveldo objektu. Darsūniškio ąžuolas kur kas išvaizdesnis už kai kuriuos, turinčius gamtos paminklo statusą. Specialistai, įvertindami medžio būklę, kiekvieną senolio ąžuolo aprašymą pradeda žodžiais: „medis pasiekęs gamtinę brandą ir yra degeneracijos būklės“. Tai yra savaime suprantamas procesas. Medienos degeneracija prasideda ąžuolui sulaukus 250–300 metų. Kamienai tuomet būna pasiekę apie 1 m skersmenį (3 m apimties). Ąžuolas, kurio kamieno apimtis siekia 7 m, yra ne mažiau kaip 700 metų.“
Rumšiškių miško pušis – storiausia Lietuvoje. Jai suteiktas gamtos paminklo statusas. Pušies apimtis 5 m, aukštis 32 m, o amžius apie – 400 metų. Ilgus amžius pušies šaka, tarsi pavargusi nuo amžiaus naštos, rėmėsi į ąžuolą. Tačiau ąžuolui neužteko stiprybės ir jis krito pušiai po „kojom“. Dabar pušį palaiko tik dirbtiniai lynai, kuriais ji pasiramstydama kaip tikra senolė bando atsispirti laikui ir vėjui.
Antakalnio daugiakamienė liepa – valstybės saugomas gamtos paminklas. Daugiau nei prieš 90 metų šios liepos motininis kamienas buvo nupjautas, tačiau jis išleido 10 kamienų – liepaičių. Neseniai dėl didelės vėtros kamienų skaičius sumažėjo. Nuvažiuokite, aplankykite, suskaičiuokite, kiek kamienų liepa turi dabar.
Karčiupio miško ąžuolas – vienas storiausių medžių Kaišiadorių rajone. Ąžuolui apie 280 metų. Kamieno apimtis – 5,95 m. Skersmuo – apie 1,91 m. Aukštis apie 27 m.
Varkališkių miško pušis. Iš trijų saugomų Varkališkių miško pušų liko tik viena – trečioji. Ji yra antra rajone ir trečia visoje Lietuvoje pagal kamieno storį. Jos kamieno apimtis – 4,05 m., aukštis – 26 m, skersmuo – 1,34 m. Amžius – per 220 m.
Svirplionių keturkamienis ąžuolas – vienintelis išlikęs ąžuolas iš čia augusios ąžuolų girios. Keturi simetriški kamienai išaugo iš vieno kelmo. Ąžuolo aukštis – 25 metrai, bendra „kelmo“ apimtis – 3,15 m, kamieno skersmuo – 1 m.
Uogintų ąžuolas. Uogintų kaime auga ąžuolas, kuris yra savivaldybės saugomas gamtos paminklas. Jam apie 200 metų, aukštis 25 m, kamieno apimtis 4,26 m, skersmuo 1,34 m. Būtent Uogintų kaime prasidėjo didžiosios Oginskių giminės istorija. Dar 1486 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Uogintų dvarą padovanojo Smolensko kunigaikščio Vasilijaus Hbašinos anūkui Dmitrijui Hlušonokui. Pagal vietovardį ( lenkiškai ji vadinosi Oginty) Hlušonskio palikuonys ėmė vadintis Oginskiais. Vėliau Oginskiai įsigijo Kruonio, Strėvininkų (dabar Mūro Strėvininkai) dvarus dabartinėje Kaišiadorių rajono teritorijoje bei kitose Lietuvos vietose.
Borų miško pušis. Pasakojama, kad kažkada prie pušies vaidendavosi (lyg tai kažkur šalia buvo palaidotas Pirmojo pasaulinio karo metu žuvęs kareivis), todėl į medį buvo įkaltas metalinis kryžius su Nukryžiuotoju. Paprastosios pušies kamieno apimtis – 3 m, skersmuo – 95 cm, amžius apie 170 metų. Pušis 1999 m. paskelbta valstybės saugomu botaniniu kraštovaizdžio objektu.
Karsakų ąžuolas su kryžiumi. Karsakų miške, vietoje, vadinamoje Kryžkeliu, kur susieina trys keliai, stovi senas ąžuolas su įaugusiu jame kryžiumi. Pasakojama, kad ten, „kur kryžius, buvo netoli Boleslavovos (Balinės) palivarkas. Tame dvare tarnavo tokia merga Zoska. Ji pasikorė iš meilės ant to ąžuolo. Dvaro ponia įsakė ant to ąžuolo pakabinti kryžių. Ir įaugo tas kryžius į ąžuolo kamieną – tik gabalas matosi“. Pagal kitą legendą, papasakotą šio kaimo gyventojo P. Juzukonio (gimusio 1921 m.), „kryžių įkalė paliepus ponams, kuriems važiuojant ties ta vieta dažnai vaidendavosi. Nes netoliese yra Zoskos kalnas, ant kurio pasikorė moteris, vardu Zosė“. Yra žinomas ir trečias pasakojimas, papasakotas Audriaus Kertenio: „kalbama, kad kryžius buvo įkastas į žemę ir šalia jo augęs ąžuoliukas beaugdamas su savimi ir kryžių „pasėmė“.
Antakalnio pušis. Ši įdomi pušis auga Antakalnio kaimo kapinėse. Kamieno apimtis 3,2 m, skersmuo – 1,02 m. Medžiui daugiau nei 150 metų. Vėjas suformavo įdomią pušies lajos formą.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.