Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno. Prienų rajono savivaldybės centras, priklauso Prienų seniūnijai. Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante. Istoriniai šaltiniai apie Prienus rašo nuo 1502 m., kai Ldk Aleksandras Prienų dvarą ir aplinkines žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui. 1604 m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia.
Keliauk ir pažink Prienų kraštą, kuris garsėja Nemuno kilpa, piliakalniais, bei poilsiu.
VINCO MYKOLAIČIO PUTINO MUZIEJUS
Pilotiškių k., Naujosios Ūtos sen., Prienų raj. (https://goo.gl/maps/Boopc3h82Cdcbq6A6)
Muziejus įkurtas 1971 m. poeto, prozininko, dramaturgo, literatūros istoriko, profesoriaus Vinco Mykolaičio – Putino tėviškėje. Seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos.
Daugiau informacijos: http://www.prienumuziejus.lt/ekspozicija/v-mykolaicio-putino-gimtoji-sodyba-muziejus/
ŠILAVOTO „DAVATKYNAS“
Naujasodžio km., Šilavoto sen., Prienų raj. (https://goo.gl/maps/N6pw8Zk1Y4UU6wsQ8)
Davatkynas įsikūręs maždaug 0,7 km nuo Šilavoto. Daugiau nei šimtmetį čia buvo neformalus vienuolynas, kuriame glaudėsi pamaldžios moterys – davatkėlės, visai parapijai dariusios gerus darbus.Davatkyno namukus paveldėjo Marija ir Konstantinas Lincevičiai. Marijos tėvelio teta yra Davatkyno įkūrėja. Šios vietos šeimininkai nusprendė išsaugoti savitumą, atstatyti laiko sugriautus namukus, sutvarkyti aplinką, aptverti pinučių tvorą.Eksponuojami autentiški davatkėlių buities daiktai, senieji Prienų krašto buities, namų apyvokos rakandai, įrankiai, audiniai, paveikslai bei kiti etnografiniai eksponatai. Sukaupta įdomi senovinių maldaknygių bei kitokių spaudinių kolekcija.
Daugiau informacijos: http://www.prienumuziejus.lt/ekspozicija/silavoto-davatkynas/
VISUOMENĖS HARMONIZAVIMO PARKAS
Vazgaikiemis, Balbieriškio sen., Prienų raj. (https://goo.gl/maps/XkU9WsbkW57iEUyc6)
Tai 160 ha teritorijoje įkurtas gerai prižiūrėtas parkas. Jame įsikūrę viešbučiai, SPA centrai, konferencijų salės, kaimo turizmo sodybos, žirgynas, pirtys, baseinai. Parko teritorijoje gera ir tiesiog pasivaikščioti. Šio parko interentinėje svetainėje rašoma, kad tai vieta, kur nuostabiai dera natūrali gamta ir šiuolaikinis komfortas, paprastas poilsis ir išskirtinės pramogos.
BALBIERIŠKIO ATODANGA
Žydaviškis, Balbieriškio sen., Prienų raj. (https://goo.gl/maps/iazHacxy1fFLTf5n7)
Balbieriškio atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas. 1974 m. paskelbtas gamtos paminklu. Atodanga yra Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, Žydaviškio kaime, kairiajame Nemuno krante. Atodanga patenka į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją. Nuo atodangos atsiveria puikius vaizdas į Nemuno upės vingį ir jo slėnį su pievomis bei šilais.
BALBIERIŠKIO DVARAS
Balbieriškis, Balbieriškio sen., Prienų raj. (https://goo.gl/maps/osVAsKzckNACurKJ8)
Dvaro sodybą sudarė rūmai, kumetynai, sodininko namas, arklidės, keletas kitų ūkinių ir gamybinių pastatų, iš kurių šiai dienai išliko kumetyno griuvėsiai ir kultūros namais paverstos arklidės. Sodybą supo 8 ha ploto landšaftinio stiliaus parkas, įkurtas Peršėkės upelio kilpoje. Jame išliko amerikinių liepų alėja, auga totoriniai ir ginaliniai klevai, europiniai maumedžiai, uosiai. Balbieriškio dvaro parkas – saugomas gamtos paveldo objektas.
SKRIAUDŽIŲ BUITIES MUZIEJUS
Kauno g. 19, Skriaudžių k., Veiverių sen., Prienų r. sav. (https://goo.gl/maps/eqz1NpeTNMx1Dqgj8)
Muziejaus rinkinį sudaro XVIII a., XIX a, XX a. lietuvių, daugiausia Suvalkijos regiono, naudoti buities daiktai, patalynė, audiniai, kalvystės, virtuvės, ūkio reikmenys, taip pat daugiau kaip 8 000 įvairaus dydžio ir paskirties 200 pavadinimų kalendoriai iš 58 pasaulio šalių.
Nuoroda: http://www.prienumuziejus.lt/ekspozicija/skriaudziu-buities-muziejus/
SKAUSMO KALNELIS
Veiveriai, Veiverių sen., Prienų raj. (https://goo.gl/maps/Cn9CHKDnbpQ41bSW9)
Važiuojant nuo Marijampolės link Kauno, netoli Veiverių gyvenvietės riboženklio, dešinėje puseje prie pat plento yra kalnelis su koplytstulpiu, kryžiais, mažais kryželiais ir kukliais kapeliais, Visi jie yra beveik simboliniai, nes anksčiau čia buvo aukštesnė kalva, per kurią ėjo, baigiantis karui, iškasti apkasai, į kuriuos vertė partizanų lavonus. Čia jų suguldyta gerokai per pusšimtį.
Nuoroda: http://www.veiveriai.lt/skausmo-kalnelis/
VEIVERIŲ ŠV. LIUDVIKO BAŽNYČIA
Kauno g. 39, Veiveriai, 59295 Prienų r. (https://goo.gl/maps/2K7r3uLi7WSQbMbk9)
Veiveriuose iki 1782 m. pastatyta koplyčia. Jos vietoje Aukštosios Fredos dvaro savininkas Juoza Godlevskis 1818 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Zapyškio parapijos filija, aptarnavo. Zapyškio vikarai. 1818 m. minima parapinė mokykla. 1846 m. įkurta parapija.J. Godlevskis 1853 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia nuniokota, nugriauta dalis bokšto. Remontuoti pradėta 1922 m. Bažnyčią 1934–1935 m. atnaujino kunigasMykolas Krupavičius: paaukštintas bokštas, bažnyčia padidinta, išdažyta, sutvirtintos lubos, įdėtos naujos grindys. Darbus baigė kunigas Juozas Šalčius (1900–1988), (6 metus kalėjo Karagandoje). Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Antanas Pangonis pastatė mūrinę kleboniją. Valdžia ją nusavino.
Nuoroda: http://vilkaviskiovyskupija.lt/
MAČIŪNŲ PILIAKALNIS
Mačiūnų k., Ašmintos sen., Prienų raj. (https://goo.gl/maps/q6e6qwJKPDqhecYg7)
Mačiūnų piliakalnis – piliakalnis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Mačiūnų kaimo. Piliakalnis įrengtas kalvoje, Morkūnupio kairiajame krante. Aikštelė keturkampė, orientuota pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 5 m ilgio, 8 m pločio. Šlaitai statūs, 12 m aukščio.Rytinė piliakalnio dalis apardyta statant pastatus, šiaurės rytų šlaitas – tiesiant Kauno – Prienų plentą. Šiaurės vakarų šlaitas nuslinkęs į upelį, dabar jo vietoje tvenkinys. Terasa apardyta apkasų, šiaurės rytų pylimas – duobės. Piliakalnis dirvonuoja, šiaurės vakarų šlaitas apaugęs mišriu mišku.
Nuoroda: https://www.kapamatyti.lt/item/maciunu-piliakalnis/
POPIERNIA
F.Vaitkaus g. 169, Prienai, Prienų raj. (https://goo.gl/maps/gxM5H6qPczPBP7RG6)
Tai – 18-19 a. Prienų popieriaus dirbtuvė (F.Vaitkaus g. 169), kadaise gaminusi aukštos kokybės baltą ir spalvotą popierių, vyniojamą popierių, kartoną. Įkurta 1785 m. Priešais ją – Popiernios tvenkinys. Pro Popiernios pastatą teka Drubengio upelis. Tiesa, pasivaikščioti čia nebus kur, nes tvenkinys aptvertas tvora, nebent tik aplink pačią dirbtuvę.
Nuoroda: https://www.muziejukelias.lt/renginiai/263/
Giraitiškių poilsiavietė
Giraitiškės, Prienų r. (https://goo.gl/maps/qmXokKGkzu5bNaRX6)
Giraitiškių poilsiavietė įsikūrusi Prienų šile ant Nemuno kranto. Ji pradėta statyti 1968 metais, įrengiant pirmus būtinus statinius, laužavietes, baldų komplektus, tualetus bei informacinį stendą. Šioje poilsiavietėje kasmet vyksta įvairūs renginiai, sąskrydžiai. Lauko baldai ir inventorius atnaujinami ir papildomi naujais kasmet.
Nuoroda: https://nemunokilpos.lt/p/stovyklavietes-ir-poilsiavietes
PRIENŲ KRAŠTO MUZIEJUS
F.Martišiaus g. 13, Prienai, Prienų raj. (https://g.page/Prienumuziejus?share)
Jame susipažinsite su Prienų krašto istorija, kultūra, tautodaile, buitimi, sužinosite apie žymiausius Prienų žmones. Iš Prienų krašto kilę nemažai Lietuvos rašytojų, dailininkų, muzikų, mokslininkų, visuomenės veikėjų, tad muziejuje įrengtos specialios juos pristatančios ekspozicijos – poeto Justino Marcinkevičiaus, rašytojo Vytauto Bubnio, kalbininko baltisto Jono Kazlausko, kunigo Juozo Zdebskio, lietuvybės skleidėjo daktaro Juozo Brundzos. Muziejus taip pat vykdo daugybę edukacinių užsiėmimų – duonos kepimo, audimo, linų apdirbimo, žolininkystės, tematines ekskursijas apie Prienų istoriją, partizanų kovas.
Nuoroda: http://www.prienumuziejus.lt/
REVUONOS PARKAS
Žemaitės g., Prienai, Prienų raj. (https://goo.gl/maps/d5NauFQQFgPkWUum9)
Revuonos parkas, arba tiesiog miesto parkas, pasitinka žaluma. Pavadinimą gavęs nuo to paties Revuonos vardo, kuris šioje vietoje įteka į Nemuną. Parke pamatysite projekto „Gamta – kultūrų versmė“ skulptūras iš medžio. O ant Nemuno kranto – Prienų dvarą. 1901-1956 m. čia veikė Prienų malūnas, o 1984-1995 m. – viešbutis Revuona. Parke, šalia dvaro bei naujai įrengto NKRP TIC, yra Revuonos tvenkiniai, kurie buvo skirti iš pradžių malūnui, o vėliau – viešbučiui. Apeikite aplinkui dvarą pažiūrėti kriokliuką.
Nuoroda: https://prienumiestas.weebly.com/
PRIENŲ NEMUNO KILPŲ REGIONINIO PARKO LANKYTOJŲ CENTRAS
Kranto g. 8, Prienai, Prienų raj. (https://goo.gl/maps/C2GAbA6h8Ek4qKpdA)
Nemunas ne tik didžiausia Lietuvos upė. Kažkada jis buvo svarbus vandens kelias, maitintojas, tautos gynėjas. Dabar – turistinių išteklių šaltinis, neatskiriamas Lietuvos kraštovaizdžio elementas ir istorinės atminties saugotojas.
Įdomiausias Nemunas vidurupyje. Tai ypač vertinga, nepaprasto grožio apie 60 km ilgio upės atkarpa. Jau daugiau kaip prieš 70 metų buvo svarstyta, kad čia reikėtų įkurti Tautos parką. Ir tik 1992 m. buvo įsteigtas Nemuno kilpų regioninis parkas.
Nuoroda: https://nemunokilpos.lt/
PRIENŲ KRISTAUS APSIREIŠKIMO BAŽNYČIA
Kęstučio g. 9, Prienai, Prienų raj. (https://goo.gl/maps/aD31Hi2x8j8W5nNPA)
Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1604 m. Čia veikė parapijos mokykla. 1674 m. pastatyta nauja bažnyčia. Vėliau ji buvo perstatyta (1750 m.), praplatinta (1875 m.). Šventoriuje yra paminklas šv. Kazimierui. Kitoje pusėje – Prienų Žiburio gimnazijos įkūrėjui, o taip pat ir Lietuvos sodininkystės pradininkui, kanauninkui Feliksui Martišiui.
Nuoroda: http://vilkaviskiovyskupija.lt
GREIMŲ TILTAS
Vytauto g., Prienai, Prienų raj. (https://goo.gl/maps/TFLUk4x1qr7S8Nty5)
Šis tiltas jungia Nemuno skiriamas Prienų dzūkišką ir suvalkietišką dalis. Apie tai skelbia ir prie tilto esantis riboženklis.
Greimų tiltas – tiltas per Nemuną Vytauto g. Prienuose. Tilto ilgis yra 227 m., plotis 11 m.
1914 m. pirmąjį tiltą, medinį, 222 m ilgio, 8 angų pastatė per I pasaulinį karą rusai. 1915 m. rugpjūčio 19 d. rusai, gindamiesi nuo vokiečių, susprogdino tiltą. 1915 m. Prienus užėmę vokiečiai pastatė pirmą pastovų medinį tiltą per Nemuną. 1924 m. kovo 30 d. 11. 30 val. tiltą iš dalies apardė susigrūdę ledai. Atstatytas medinis tiltas stovėjo iki 1937 m. kovo 15 d. 5.30 val. ryto, kai jį vėl nuvertė ledo lytys. 1937 m. vasarą pradėti paruošiamieji tilto statybos darbai. 1938 m. kovo 25 d. pradėtas statyti gelžbetoninis tiltas, pagal inžinieriaus Prano Markūno projektą. 1938 m. gruodžio 19 d. statyba baigta, o gruodžio 20 d. tiltas jau veikė. 1941 m. birželio 23 d. tiltą susprogdino Tarybinė armija, besitraukdama nuo vokiečių. 1947 m. tiltas atstatytas. Ant šio tilto buvo filmuojamas pirmasis tarybinis lietuviškas filmas „Tiltas“. 2010 m. tiltui suteiktas Greimų tilto vardas.
„Prienų tiltas simbolizuoja mūsų dvasios stiprumą, sugebėjimą nepasiduoti, nepriklausomai nuo laikmečio iššūkių.“
Nuoroda: https://www.prienubiblioteka.lt/objektai/17-pastatai-ir-statiniai/75-greimu-tiltas
KONGLOMERATO UOLA „OŽKŲ PEČIUS“
Žideikonių km., Jiezno sen., Prienų raj. (https://goo.gl/maps/TNMDu1esNzADZkJRA)
Uola žvelgia į dviejų gražiausių Birštono savivaldybės upių Nemuno ir Verknės santaką. Neįprastą 6 m aukščio korėtą smėlio, žvyro, gargždo ir riedulių uolą žmonės nuo seno vadino Ožkų pečiumi, nes čia mėgusios laipioti ir prieš saulę šildytis apylinkių stirnos, vietinių vadinamos ožkomis. Šią vietą buvo pamėgę ir sielininkai. Ties uola jie kasmet lediniame Verknės vandenyje maudydavo tuos, kurie sielius plukdydavo pirmą kartą.
1984 m. uola paskelbta geologiniu gamtos paminklu. Gražiausias jos vaizdas atsiveria plaukiant Verknės upe.
Nuoroda: https://www.visitbirstonas.lt/lankytinos-vietos/ozku-pecius/
PAUKŠČIŲ PILIAKALNIS
Dukurnonių k., Jiezno sen., Prienų raj. (https://goo.gl/maps/ooSFt55ovznaum9PA)
Paukščių piliakalnis – piliakalnis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, Dukurnonių kaimo pietrytinėje dalyje, Surmiaus, arba Vilkų, ežero pietvakariniame krante, 0,4 km į šiaurę nuo kelio Jieznas–Kalviai sankryžos su keliu į Sundakus. Nupjauto kūgio formos kalvos rytinis ir šiaurės rytų šlaitai leidžiasi į Surmiaus pakrantę, šiaurinį, šiaurės vakarų, pietinį ir pietrytinį šlaitus supa daubos, vakarų ir pietvakarių šlaitai remiasi į gretimą kalvą. Nuo ežero pusės šlaitai apie 14 m, nuo gretimos kalvos – 10 m aukščio. Į šiaurės vakarus nuo piliakalnio teka bevardis upelis (įteka į Sūrinių). Aikštelė beveik apskrita, apie 8 m skersmens, su ryškiu kultūriniu sluoksniu. Ją žiedu juosia 1–6 m aukščio pylimas, už kurio yra gynybinio griovio liekanų. Buvo gerai įtvirtintas, būdingas miniatiūrinių piliakalnių tipui.
DIDYSIS GOJAUS ĄŽUOLAS
Ąžuolų g., Pakrovai, Prienų r. (https://goo.gl/maps/AwSwB5dFKbLYWyWM9)
Verknės girininkijoje auga stambiausias medis Lietuvoje – gamtos paminklas – Didysis Gojaus ąžuolas. Ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Jo aukštis siekia apie 33 metrus, apimtis krūtinės aukštyje – 6,7 metro. Ąžuolas labai gyvybingas, nors šiek tiek pažeistas puvinio. Jo amžius apie 400 metų. Kažkada jis atlaikė ir perkūnijos smūgį. Stovėjimo aikštelėje ir prie ąžuolo pastatytos tautodailininkų sukurtos skulptūros – informacinės rodyklės, suolas.
Nuoroda: https://lietuvosgamta.lt/gamtos-objektas/gojaus-misko-azuolas/
LEPELIONIŲ PILIAKALNIS
Lepelionys, Prienų r. (https://goo.gl/maps/DmFE2ZsJcuqn4QLr9)
Lepelionių piliakalnis datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia. Piliakalnio forma šiek tiek primena XIX amžiuje populiarias kepures. Dėl šios priežasties jis įgavo dar vieną pavadinimą – Napoleono kepurė. Piliakalnis žinomas ir Krištapiškių vardu. 3,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
GELIONIŲ KALVA
Antaveršis, Prienų r. (https://goo.gl/maps/QKKNrHZzbhnETNGu5)
Kaip atvykti?
Magistraliniu keliu Vilnius – Marijampolė vykti iki Lavariškių k. Ties parko riba sukti rodyklės „Lavariškių piliakalnis” kryptimi ir važiuoti iki Rodomislės dvaro. Nuo čia žvyruotu keliu iki Antaveršio k.esančios Gelionių kalvos.
Viena aukščiausia Mergiškių kraštovaizdžio draustinio kalva atskiria Antaveršio ir Polesės kaimus. Kalvą sudarė ledyno srauto nuogulos, kurių sudėtyje yra 30-40%, 2-80 mm diametro žvirgždo-gargždo. Sovietiniais metais kalva buvo kasama dėl kokybiškų nerūdinių statybinių medžiagų. Derinant krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijų tikslus, buvęs karjeras rekultivuotas, o nuo kariškių įrengtos apžvalgos aikštelės matyti Antaveršio ežero panorama.
Nuoroda: www.arp.lt
ANTAVERŠIO DUOBĖ
Antaveršis, Prienų r. (https://goo.gl/maps/pUsws9cqtRbyWmWx8)
Kaip atvykti?
Magistraliniu keliu Vilnius – Marijampolė vykti iki Lavariškių k. Ties parko riba sukti rodyklės „Lavariškių piliakalnis” kryptimi ir važiuoti iki Rodomislės dvaro. Nuo čia žvyruotu keliu iki Antaveršio k. Nuo Gelionių kalvos sukti į kairę ir pėsčiomis eiti iki objekto.
Šis unikalus gamtos objektas susiformavo paskutinio ledynmečio periode, Gelionių kalvos šiauriniame pakraštyje. Kalvos branduolyje ištirpus palaidotam ledo luistui, žemė įgriuvo ir atsirado stačiašlaitis duburys. Duobė panaši į beveik apvalų piltuvą, nuo pietinės pusės siekia 43,1m., nuo šiaurinės 24,2m., vakarinės ir rytinės 17 – 18 metrų gylį. Duobės virš pelkinės dalies plotas siekia 3 ha. Duobės dugne tvyro 0,5 ha ploto aukštapelkė. Tautosakoje sakoma, kad „šitoj duobėj, giliai po žeme yra nuskendusi bažnyčia”. Kaimo žmonės į šią duobę nešdavo skandinti netinkamus laikymui gyvulius, daugiausiai šuniukus ir kačiukus. Duobės pietiniame šlaite yra išlikę daugybė akmenų, vienas iš jų pavadintas „Velnio akmeniu”, čia naktimis esą vaidendavosi velniai.
GELIONIŲ DUOBĖ
Gelionys, Prienų r. (https://goo.gl/maps/dDSZu7A2CKP1H9dM8)
Kaip atvykti?
Magistraliniu keliu Vilnius – Marijampolė vykti iki Lavariškių k. Ties parko riba sukti rodyklės „Lavariškių piliakalnis” kryptimi ir važiuoti iki Rodomislės dvaro. Nuo čia žvyruotu keliu iki Antaveršio k. už Gelionių kalvos kairėje pusėje, miškelyje, pasislėpusi duobė.
Paskutinio ledynmečio periode, Gelionių kalvos šiauriniame pakraštyje susiformavo šis unikalus gamtos objektas. Duobė labai primena apvalaus krateriuko formą, todėl neatmestina ir galima meteoritinės kilmės hipotezė. Vietinė tautosaka sako, kad „naktimis čia vaidenasi, pasirodo šuniukai ir laksto, pačioj duobėj kažkas cypia, verkia irplaukia”. Naktį matomi balsvai šviečiantys kamuoliai vietinių žmonių vadinti „mažų vaikelių vėlėmis”. Tie vaikeliai šitoj duobėj kenčia, nes patapyti dar nepakrikštinti.
NAUJASODŽIO PILIAKALNIS
Naujasodis, Prienų raj. (https://goo.gl/maps/b4BZrRBsPgNctmAXA)
Piliakalnis įrengtas kalvos viršūnėje, Lašašos dešiniajame krante. Aikštelė nuslinkusi į upelį, likęs tik jos 4×7 m dydžio fragmentas, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Duomenų apie buvusį aikštelės dydį ir formą nėra. Ji iš vakarų ir šiaurės pusių apjuosta 3 m aukščio, 19 m pločio pylimu, kurio 4-5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 12 m pločio, 1 m gylio griovį, pietvakarių pusėje jis yra 9 m pločio, 2 m gylio. Šlaitai statūs, 15-16 m aukščio.
Pylimas apardytas duobių ir apkasų. Piliakalnis apaugęs pušimis.
Nuoroda: https://www.kapamatyti.lt/item/naujasodzio-piliakalnis/
SKRUZDŽIŲ KALNELIS
Pagramdinė, Veisiejų sen., Prienų raj. (https://goo.gl/maps/owDkfbKJ1UfXzGm89)
Poilsiavietė yra 3 poilsiaviečių ir rekreacinio poilsinio tako komplekse. Poilsiavietėje baigiasi rekreacinis poilsinis takas. Pastatyta pavėsinė, įrengti lauko baldai, laužavietė, žaidimo aikštelėje yra supynės, vieta mašinoms statyti.
Daugiau informacijos apie Prienų krašto lankytinas vietas: http://www.prienumuziejus.lt/
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.