Ką pamatyti Kelmėje

Kelmė – miestas vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje. Kelmės rajono savivaldybės centras. Kviečiame susipažinti su išskirtiniais gamtos objektais, dvarais bei muziejais.

POTYRIAI GAMTOJE

1. Giliaus ežeras ir pažintinis takas – puikus poilsis pėsčiomis ir galimybė pasigėrėti vaizdinga ežero, pasak legendos, senovėje atūžusio ir užkritusio ant čia augusio miško, gamta. Ežerą ir pažintinį taką rasite Tytuvėnuose.

   

2. Bridvaišio piliakalnis – 10 m kalnas ant Bridvaišio ežero kranto. Padavimai mena, kad piliakalnyje esą mūro rūsiai ir juose paslėptas lobis, kad nuo ežero pakrantės į ežero salą veda kūlgrinda. Piliaklnį rasite Tytuvėnuose, Aušros g. pabaigoje.
3. Tytuvėnų apžvalgos bokštas – suteikiantis galimybę nuo Kokmaniškės kalno pasigėrėti Tytuvėnų apylinkių vaizdais, stebėti paukščius. Bokštą rasite netoli Bridvaišio ežero Tytuvėnuose.
4. Šv. Jurgio kalnelis – padavimas byloja, kad čia buvusi lietuvių šventovė – alkas, po ąžuolu degė amžinoji ugnis, kurią kurstė vaidilutės. Po Lietuvos krikšto ant šio kalnelio 1581 m. buvo pastatyta Šv. Jurgio bažnytėlė. Kalnelį rasite Šiluvos ir Skogalio g. sankirtoje, Tytuvėnuose.
5. Akmenų rūžos pažintinis takas – kitaip vadinamas Tučkinės įspūdingas savo ilgiu – terasos šlaitu driekiasi net 1,65 km. Taką rasite Kiaunorių miške, netoli kelio Tytuvėnai-Šiauliai.
6. Burbaičių piliakalnis – pasak legendos, jį senovėje supylęs milžinas, čia prasmego kadais stovėjusi bažnyčia. Piliakalnį rasite prie Burbaičių kaimo, Kražantės dešiniajame šlaite.
7. Kubilių piliakalnis – vadinamas Birutės kalnu, iš vakarų juosiamas Dubysos slėnio, iš pietų Gryžuvos upės. Piliakalnį rasite tarp Papušynio ir Kubilių kaimų.
8. Svilės šaltiniai – trykštantys 1,8 ha plote, yra didžiausi Lietuvoje. Iš žemės veržiasi  per šimtą šaltinių akių! Na, o iš versmių ištekantis upelis vienintelis toks Lietuvoje! Šaltinius rasite Svilės kaime, Kurtuvėnų regioniniame parke.
9. Pustlaukio duobė – termokarstinės kilmės dauba, kurią vėlyvajame ledynmetyje išrausė nuo ledyno pakraščio stačiai krintantis ir sukūriuotas vandens srautas. Pustlaukio duobę rasite 1,5 km į V-ŠV nuo Vainagių kaimo, Kurtuvėnų regioninio parko vakarinėje dalyje.
10. Medžiokalnis – senovėje čia buvo alkakalnis, augo šventas ąžuolas, iš po kurio šaknų tryško šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjo deivės Medeinės statula… Medžiokalnį rasite šalia Kražių.

    Rasa Rimidytė-Liekienė

    

11. Vytauto kalnas – senosios Kražių bažnyčios vieta, nuo kurios atsiveria Kražių apylinkių panorama. Į kalną veda 50 akmeninių pakopų laiptai, grįsti Vytauto Didžiojo laikais. Vytauto kalną rasite Kražių miestelyje, netoli Kolegijos pastato.
12. Kriaučiaus akmuo- Riedulio ilgis – 7,84 m, plotis – 7,65 m, aukštis – virš 4 m, didžiausia horizontali apimtis – 23,2 m. Tai – trečias pagal dydį akmuo Lietuvoje! Akmenį rasite Vileikių k.
13. Papilių piliakalnis – kūgio formos piliakalnis, ant kuriuo stovėjo nuo 1253 m. paminėta Kražių žemės Kražių pilis. Piliakalnį rasite prie Papilių kaimo.
14. Juodlės ežero pažintinis takas – 4,5 km pažintinis takas aplink Juodlės ežerą, kuriame rasite 12 stotelių, padėsiančių susipažinti su vietos kraštovaizdžiu, augalais, gyvūnija. Pažintinį taką rasite šalia  Šaukėnų.
15. Vainagių pažintinis takas  – keliaudami šiuo taku galėsite pasigrožėti Vainagių draustinio kraštovaizdžiu, Vainagių piliakalniu. Šalia tako pastatyta apžvalgos bokštelis, iš kurio matoma bebrų gyvenvietė ir jų susiręsta užtvanka. Taką rasite netoli Vainagių ežero, Kurtuvėnų regioniniame parke.
16. Užvenčio sveikatingumo takas – takas įrengtas palei Ventos upę. Taku galite nueiti iki Dvaro malūno ar kraštotyros muziejaus. Takas gausiai papuoštas medinėmis skulptūromis bei Užventis‘Art plenero dalyvių kalviškais dirbiniais. Taką rasite Dvarčiaus k., už tiltelio per Ventos upę.

MUZIEJAI/ LANKYTOJŲ CENTRAI  

1. Kelmės krašto muziejus – muziejus nustebins unikalia indėniška ekspozicija, įdomiomis teminėmis, tradicinėmis edukacinėmis programomis, parodomis. Muziejų rasite Dvaro g, 15, Kelmėje.      
2. Lazdų muziejus – tautodailininko Mečislovo Ežerskio pagamintos lazdos nustebins kiekvieną lankytoją savo išskirtinumu. Muziejuje jų, lazdų, per 3000 !!! Muziejų rasite Kooperacijos g. 33, Kelmėje.
3. Miško muziejus – unikali galimybė mažiesiems susipažinti su Lietuvos miškų gyventojais, augalija. Muziejų rasite Miškininkų g. 11, Tytuvėnuose
4. P. Višinskio memorialinė sodyba- muziejus – P. Višinskio name įrengta memorialinė ekspozicija, skirta P. Višinskio bei kaimynystėje gyvenusios Žemaitės kūrybai ir gyvenimui Ušnėnuose įamžinti. Sodybą-muziejų rasite, Ušnėnų kaime.
5. Žalpių kraštotyros muziejus – muziejuje supažindinama su vertėju Jeronimui Raliu , išvertusiu Homero „Ilijadą ir „Odisėjas“ į lietuvių kalbą gyvenimu ir veikla Žalpiuose. Muziejus taip pat supažindins su pirmojo sklandytuvo Lietuvoje kūrėju Jonu Gralevičiumi. Muziejų rasite Žalpių k.
6. Šaukėnų kraštotyros muziejus – muziejus pakvies pažinti miestelio istoriją, senovės kaimo buitį  bei vietos žymiausius žmones. Muziejų rasite Juodlės g. 1, Šaukėnuose.
7. Užvenčio kraštotyros muziejus – dvaro svirne įsikūręs muziejus pakvies susipažinti su kadaise dvare gyvenusiais: Šatrijos Ragana, Nepriklausomybės akto signataru Jonu Smilgevičiumi. Muziejų rasite P. Višinskio g. 1, Dvarčiaus k.
8. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejus – restauruotame kolegijos pastate įsikūrusiame muziejuje galima plačiau sužinoti apie Kražių miestelio, jėzuitų įkurtos kolegijos istoriją, jų veiklą, Kražių skerdynes, Jotvingių kryžiaus riterių ordiną bei pamatyti sunkiausią knygą Lietuvoje. Muziejų rasite Kolegijos g. 5, Kražiai.      
9. Tytuvėnų „Pilgrimų centras“ – įsikūręs vienuolyno patalpose pakvies į ekskursiją po bažnyčios ir vienuolyno erdves, o norintys galės sudalyvauti edukacinėje programoje „Piligrimų gira“. Centrą rasite Maironio g. 2a, Tytuvėnuose.
10. Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centras – centre galima išsamiai susipažinti su įdomiausiais parko lankytinais objektais bei saugomomis vertybėmis, ekspozicijoje “Iš gervės skrydžio” galima pamatyti filmą apie gerves, išvysti jos lizdą bei bebro namą, išgirsti paukščių balsų. Lankytojų centrą rasite Miško g. 3, Tytuvėnuose.

DVARAI

1. Kelmės dvaras – baroko stiliaus provincijos dvaro pavyzdys žinomas nuo XIV a. Dvaro šeimininkai bajorai Gruževskiai centrinius rūmus pastatydino  1780 m. Dvaras garsėjo gausia biblioteka, turtinga numizmatikos kolekcija. Dvare prasidėjo 1863 m. sukilimas prieš carinę Rusiją (dvaro centriniuose rūmuose įkurtame  muziejuje saugoma originali šio sukilimo vėliava). Dvarą rasite Dvaro g. 15, Kelmėje.
2. Pakėvio dvaras – dvaras žinomas nuo XVII a.  priklausė bajorų Radavičių giminei. XIX a. Pakėvio dvarą ir apylinkes išgarsino Liudvikas Adomas Jucevičius – žymus etnografas, tautosakininkas, literatūros istorikas. Dabar Pakėvio dvaras – harmoningos gamtos lopšys, kuriame žmonės gali pailsėti ar pažymėti sau svarbias šventes. Dvarą rasite Dvaro g. 54, Pakėvio k.
3. Beržėnų dvaras – dvaras minimas nuo XV a. priklausė grafų Čapskių, bajorų Šemetų, Gorskių giminėms. Dvaro šeimininkai  pastatydino iki mūsų dienų išlikusius neogotikinio stiliaus dvaro pastatus, taip pat įveisė parką, iškasė tvenkinius. Dvaras garsėjo prabangiai įrengtais interjerais, gausiomis meno dirbinių kolekcijomis. Dvarą rasite Beržėnų k.
4. Pagryžuvio dvaras – Pagryžuvio dvaro romantinio stiliaus rūmai pastatyti 1858 metais pagal įžymaus to meto architekto F. Rimgailos projektą. XVIII a. pabaigoje Pagryžuvio dvaras priklausė didikams Šemetoms, o vėliau – Pšeciševskių šeimai. Po pirmojo pasaulinio karo dvaras buvo nacionalizuotas ir atiduotas jėzuitams. Iki II pasaulinio karo rūmuose veikė jėzuitų vienuolynas. Dvarą rasite Pagryžuvio k.
5. Užvenčio dvaras – minimas nuo XVI a. Apie 1820 m. dvaras atiteko Pranciškui Druckiui-Liubeckiui. 1887–1898 m. Užvenčio dvarą buvo išsinuomoję rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos tėvai. 1909 m. pavasarį dvarą nusipirko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius, dvare gyvenęs 1912–1942 m. Tuo metu dvare buvo spirito varykla, plytinė, malūnas. Dvarą rasite Dvarčiaus k.

BAŽNYČIOS/ VIENUOLYNAI

1. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės ir bernardinų vienuolyno ansamblis – Bažnyčia turi vėlyvosios gotikos, renesanso, baroko bruožų, garsi savo arkadomis, uždaru kiemu, originaliais ir labai vertingais meno kūriniais, prieigose suformuotu rožių sodu. Buvusiose vienuolyno patalpose įrengtos parodų, konferencijų salės. Ansamblį rasite Maironio g. 2, Tytuvėnuose

   

2. Kristaus Laiptų koplyčia – Koplyčia Tytuvėnuose įrengta pagal Romos „Sancta Sanctorum“ (Šventųjų laiptų) koplyčios prie Laterano Šv. Jono bazilikos pavyzdį. Koplyčia – Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio dalis. Koplyčią rasite Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno uždarajame kiemelyje, įeinant į jį nuo Tytuvėnų pagrindinės aikštės pusės.
3. Tytuvėnų Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė – šalia garsaus Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ir bažnyčios ansamblio, stūkso nedidukė, grakšti mūrinė 25 metrų ilgio, 10 metrų pločio ir apie 18 metrų aukščio stačiatikių cerkvė. Cerkvę rasite Šiluvos g. 1A, Tytuvėnuose.
4. Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – XX a. pradžios neogotikinio stiliaus bažnyčia, kurios šoninius altorius puošia dailininkės Sofijos Riomerienės tapyti paveikslai, o bažnyčios bokštas savo aukščiu nusileidžia tik Šiaulių katedrai. Beje, bažnyčios bokštas saugo viena seniausių varpų Lietuvoje. Bažnyčią rasite Dariaus ir Girėno g. 20, Kelmėje.
5. Kelmės evangelikų reformatų bažnyčia – mišrus gotikos ir renesanso stiliaus pastatas stūkso miesto centre. Bažnyčią pastatydino Kelmės dvaro valdytojas, žemaičių seniūnas bajoras Jurgis Gruževskis. Bažnyčią rasite Vytauto Didžiojo g. 75, Kelmėje.
6. Palendrių Šv. Benedikto vienuolynas – 2002 m. pabaigoje į Kelmės rajoną persikėlė brolių benediktinų vienuolija. Modernus vienuolynas įsikūrė tarp iškilių kalvų, Vainagių girios pakraštyje. Vienuolyną rasite Palendrių k.

   

7. Palendrių Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos vieša oratorija – kunigas Kazys Ambrozaitis 1933 m. persikėlė pas savo seserį į Palendrių kaimą, kur, 1936 m. pastatė gražaus stiliaus bažnyčią. Įdomu tai, kad jis ją statė ne dėl pastoracinių tikslų (nors jie nebuvo nustumti į šoną), bet kaip paminklą sau už patirtus gyvenimo vargus. Bažnyčią rasite Palendrių k.
8. Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia – Liolių parapinė bažnyčia – vienas geriausiai išlikusių seniausios medinės bažnyčių architektūros pavyzdys Žemaitijoje. Liolių bažnyčios viduje vertingiausias XVIII a. pabaigoje sukurtas didysis altorius – vėlyvojo baroko kompozicija. Įdomūs ir vertingi greičiausiai Rytų Prūsijoje 1808 m. sukurti bažnyčios vargonai. Bažnyčią rasite Nepriklausomybė g. 41, Lioliai…
9. Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia – dabartinė mūro bažnyčia pastatyta 1989m., vietoje sovietmečiu pastatytos medinės karkasinės. Bažnyčios šventorius apjuostas tvora su įspūdingais barokiniais vartais, o šventoriuje lurdas ir iš XVII a. išlikusi bažnyčios varpinė. Bažnyčią rasite Prekybos g. 4, Šaukėnuose.
10. Užvenčio Šv. Marijos Magdalenos bažnyčia – liaudies architektūros formų, baroko bruožų turinti Užvenčio bažnyčia žavi tikinčiuosius. Išlikęs XVIII a. pradžioje statytos bažnyčios planas, tačiau sienos ir stogo konstrukcijos pakeistos jau XIX a. Bažnyčios viduje gausu skirtingo laikotarpio paminklų. Didysis altorius sukurtas XIX a. antrojoje pusėje, istoristinio stiliaus, puošnus. Jame galima atpažinti neoklasicistines ir neobarokines detales. Bažnyčią rasite Statybininkų g. 8, Kelmė.
11. Vaiguvos šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – dvibokštės Šv. Jono Krikštytojo titulo bažnyčios su varpine ant stulpų statybą parėmė Žemaičių vyskupas Steponas Jonas Giedraitis. Iki šių dienų išliko liaudies meistro M. Butvilos statyta originali varpinė. Bažnyčią rasite prie kelio Kelmė-Užventis, Vaiguvos k.
12. Verpenos Šv. Onos bažnyčia – bažnyčia Verpenoje pastatyta 1775 m. 1901–1908 m. statant Kelmės bažnyčią buvo naudojama Kelmės katalikų. Bažnyčia medinė, santūrių liaudies architektūros formų. Savo formomis artima Kelmės evangelikų reformatų bažnyčiai. Bažnyčią rasite Kelmės g. 38, Verpenos k.
13. Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia –1757 – 1763 m. buvo pastatyta mūro bažnyčia, kurią suprojektavo buvęs Kražių jėzuitų kolegijos ir Vilniaus universiteto profesorius jėzuitas, matematikas, architektas Tomas Žebrauskas. Dvibokštė, vėlyvojo barokinio stiliaus bažnyčia, dominuoja miestelio panoramoje. Viduje vis dar tebestovi suolas menantis kraupias Kražių skerdynes. Bažnyčią rasite M. K. Sarbievijaus g. 38, Kražiuose.
14. Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia – mūrinė bažnyčia pagal Juzefo Pijušo Dziekonskio projektą už 70 000 rublių pastatyta 1910 m. Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė su bokšteliais, įrengti 4 altoriai. Bažnyčią rasite Vaidatonių g. 2, Stulgių k.
15. Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčia – pirmoji bažnyčia-koplyčia Kiaunoriuose buvo pastatyta XVIII a. antroje pusėje vietos bajorų Kiaunarskių iniciatyva. Bažnyčia ne kartą degė, o dabartinę išvaizdą įgavo tik 1991 m. Šalia bažnyčios auga įspūdingas ąžuolas, menantis bažnyčios istoriją. Bažnyčią rasite Kiaunorių k., prie Tytuvėnų-Pašiaušės kelio.
16. Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia – Kolainiuose  1827 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, panaudojant senosios koplyčios ir vienuolyno fragmentus. Tačiau po 1863 m. sukilimo bažnyčia buvo atimta iš katalikų ir rekonstruota į cerkvę. 1997 m. atstatyta ir naujai konsekruota bažnyčia stovi ant kalnelio, jai grąžintas istorinis vaizdas. Pagal išlikusius fragmentus, suformuotas istorinis šventoriaus planas, atkurti buvę vartai. Bažnyčią rasite Kalno g. 13, Kolainių k.
17. Kolainių Dievo Motinos „Smolenskaja“ cerkvė – 1873 m. įkurta Kolainių Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja” parapija. Tačiau 1922 m. cerkvė ir 44 ha žemės sugrąžinti katalikams. 1940 metais pašventinta cerkvė, įrengta mediniame gyvenamajame name. Cerkvę rasite Ventos g. 11, Kolainių k.

Informacija parengta kartu su Kelmės verslo informavimo centru