Kuršių nerijoje užgimė neįprasta kultūros erdvė. Visai šalia Kiaulės Nugaros salos pusiasalyje esančio Alksnynės gynybinio komplekso arsenale atidaryta žymaus Klaipėdos menininko Rodion Petrov šviesų ir garso instaliacija. Iki lapkričio mėnesio pradžios veiksianti instaliacija yra atvira, o lankytojų čia laukiama bet kuriuo paros metu.
Leidžiantis laiptais į požeminį šaudmenų sandėlį, pasitinka visą šviesų ir garso kompoziciją vienijantis pavadinimas „Grįžtamasis ryšys“. Pirmasis iš tamsos išnyrantis kūrinys atspindi gamtinių medžiagų ir technokratiškumo sintezę. „Instaliacija vaizduoja gamtos ir žmonių veiklos santykį: medžio rąstų ir šakų intervenciją į postindustrinį objektą kaip gamtos atsaką į žmogaus veiklą. Besijungiantys su šviesos juostomis medžio rąstai ir šakos lyg parodo savo žaizdas, tačiau kad ir matydamas jas ar imsis žmogus esminių pokyčių?“ – retoriškai klausia autorius.
Tęsiant kelionę požeminėmis erdvėmis, iš tamsos išnyra dar keistesnės vizijos, apraizgytos painiomis simbolinėmis alegorijomis. Pats menininkas jas aiškina taip: „Tolimesnėje erdvėje slypi nuoroda į tikrąją bunkerio paskirtį. Improvizuotoje šaudmenų dėžėje žiūrovas mato ne šaudmenis, o šviesą, kuri simbolizuoja šviesią ateitį be karo. Iš smėlio išaugusios figūros pabrėžia Kuršių nerijos kraštovaizdžio ypatumus ir procesus. Susijungusios žemės (smėlio) ir oro (vėjo) stichijos keičia kraštovaizdį, nepriklausomai nuo žmogaus tęsia savo natūralius procesus. Nenatūralios kilmės šviesa simbolizuoja žmogų, bandantį užimti savo vietą gamtoje, bet jis ne visuomet gali nugalėti stichiją, kuri priverčia jį pasitraukti“.
Anot instaliacijos autoriaus R. Petrov, čia galima rasti ir nepateisintų lūkesčių alegorijų: „Pačios bunkerio erdvės sukuria paslaptingumo jausmą bei atradimo nuojautą. Viduje kirba viltis atrasti lobį, ankščiau buvusių žmonių pėdsakus, jų paliktus keistus daiktus. Tai gali būti tas stebuklas, kuris pakeis gyvenimą. Tačiau atrasti aukso luitai ir neaiškios kilmes kristalų ir deimantų „uogienė“ suteikia tik nusivylimo jausmą“.
Į šią šviesų, garso ir vaizduotės kelionę rekomenduojame leistis iš lėto, neskubant. Požeminėje erdvėje praleidus 10-15 min., ji taps kur kas šviesesnė, o joje slypinčios prasmės pales ryškesnėmis spalvomis.
KAIP ATVYKTI?
Vieta: Alksnynės gynybinio komplekso amunicijos sandėlis Kuršių nerijoje apie 3,5 km į pietus nuo Naujosios perkėlos.
Koordinatės: https://bit.ly/bunkeris
319192, 6173099 (LKS)
55.65892, 21.126334 (WGS)
55° 39′ 32.11″, 21° 7′ 34.8″ (WGS)
Automobiliu: nuo pagrindinio Smiltynės-Nidos plento į bunkerius veda betono kelias, esantis ties 6 km.
Pėsčiomis arba dviračiu: keliaujant pagrindiniu automobilių-dviračių keliu nuo Naujosios Smiltynės perkėlos, prieš kylant į kalną kairėje pamatysite nusukimą į nedidelį pamario keliuką ir nuorodą į Alksnynės gynybinį kompleksą. Tolesnius ~3 km sekite baltai-mėlynus „Jūrų tako“ ženklus ant medžių. Praėję suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą „Independence“ ir truputį nutolę nuo marių, kairėje pusėje, apie 50 m nuo keliuko, pamatysite kyšančius šaudmenų sandėlio kaminėlius.
Projektą įgyvendina: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
Už pagalbą tvarkant, gaivinant ir visuomenei pristatant Kuršių nerijos karinį paveldą dėkojame Všį „Prieštiltis”.
Primename, kad Neringos savivaldybei priklausantis nekilnojamas turtas – Alksnynės gynybinio komplekso arsenalas – 2020 m. rugsėjo 18 d. panaudos sutartimi (Nr. V31-171) buvo perduotas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai. Pastarosios iniciatyva, karinio paveldo pastatuose atlikti lazeriniai skenavimai, naudojant LiDAR (šviesos radaro) technologiją, sukurti detalūs skaitmeniniai teritorijos ir bunkerių 3D vaizdiniai, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio mokslininkais surinkta vertingos istorinės medžiagos tolesniam karinio paveldo Kuršių nerijoje tyrinėjimui ir pažintinio turizmo plėtojimui. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Top – 10: bunkeriai, slėptuvės, raketų bazės ir kitas šaltojo karo palikimas Lietuvoje