Ignalinos viešoji biblioteka, pernai metais kvietusi į renginius ant piliakalnių, šiemet skatina atsigręžti į savo krašto dvarus, pajusti jų istorijos, kultūros išskirtinumą, liūdnus ir sėkmingus likimus. Vieni dvarai atgimę ir tapę tikrais kultūros židiniais, kiti mažai žinomi ir beveik nelankomi, tačiau kiekvieno jų istorija įdomi, turtinga, slepianti senovės paslaptis ir legendas… Liepos 25 dieną atkurtos Lietuvos šimtmečiui ir bendruomenei skirtas projektas „Dvarų istorija žadina vaizduotę” pakvietė į trečiąjį renginį. Savo prasmingą kelią pradėjęs Vidiškių dvare, vėliau kvietęs į žygį po Kazitiškio dvarvietę, šįkart didelio susidomėjimo ir palaikymo sulaukęs projektas stabtelėjo prie Kazokinės dvaro griuvėsių, kur vyko atvira istorijos pamoka „Lietuvos dvarų pasaulis: praeitis, palikimas, reikšmė“ su istoriku docentu dr. Salviju Kulevičiumi.
Daugumą renginio dalyvių į Kazokinę atvežė autobusas. Čia jau lūkuriavo Ignalinos seniūnas Jonas Polito ir kaimo bendruomenės nariai. Projekto vadovė Laima Andrijauskienė visus pakvietė sustoti pievelėje pavaizduojant „šimtą“ bei susikibus rankomis pasveikinti Lietuvą bei Kazokinės kaimą. Šis vaizdas nufilmuotas iš viršaus. Daina visus pasitiko atlikėja Olga Paukštienė. Renginys vyko prie dvaro arklidžių griuvėsių. Dėl savo didingo vaizdo arklidės dažnai klaidingai laikomos pačiu dvaru, kurio jau nebėra beveik 60 metų. Kazokinės gyvenvietė prieš kelis metus atšventė 400 metų jubiliejų. Kažkada čia visas gyvenimas sukosi apie dvarą. Dvaro klestėjimo laikas – 18 a., kai jį perėmė Bortkevičiai, daug nuveikę šiam kraštui. Tuo metu dvaro teritorija išsiplėtė. Jam priklausė Kimbariškių, Osipiškių, Pamalakalnio, Sabališkių, Kairiškių, Kirkučių, Gaveikėnų ir Zuikų kaimai, Jonapolio palivarkas. Aštuoni Bortkevičių dinastijos atstovai ilsisi Zuikų kapinėse, kurias puošia graži koplytėlė.
Šiandien Kazokinės dvarvietė kelia liūdnas mintis, stūksantys griuvėsiai byloja apie buvusią didingą praeitį ir juose dar galima įžvelgti to laiko prabangos akcentų. Išlikę tik kelių pastatų sienos. Tai mūrinės arklidės, akmeninis klojimas, kiek geriau išsilaikiusi, dabar privačių asmenų tvarkoma, dvaro kalvė, kuri labiau panaši į iškilią koplyčią… Pagrindinis medinis dvaro pastatas sudegęs, o šiemet gaisras sunaikino ir kluono stogą. „Nesugebėjome išsaugoti mums palikto grožio ir turto, tačiau negalime gyventi be vilties, gal kada nors ir šie garbingos praeities likučiai bus prikelti naujam gyvenimui ar pritaikyti lankymui“,– renginyje kalbėjo Ignalinos seniūnas Jonas Polito. Seniūnas džiaugėsi, kad kaimo bendruomenė buriasi, darosi vis aktyvesnė ir stengiasi įprasminti Kazokinės praeitį. Na o dvarininkų atminimą visi pakviesti pagerbti tylos minute.
Istorikas Salvijus Kulevičius pateikė labai daug įdomios medžiagos apie dvarų ir dvarininkų gyvenimą, istoriją, reikšmingumą valstybės valdymo, kultūros ir švietimo srityse, išlikusį palikimą. Kalbėta ir apie to meto žmonių suformuotą bei tautosakoje ir literatūroje išlikusią dvaro bei dvarininko sampratą, kuri dažniausiai buvusi su neigiamu atspalviu ir pasireiškusi kaip priešiškumas lenkams dėl senosios pagoniškos kultūros praradimo, dėl kalbos negerbimo, elito, valstybingumo sunaikinimo. Sulenkėjęs lietuvių bajoras, dar vadintas šlėkta, buvo suvokiamas kaip atskilusi tautos medžio šaka. 1667 m. Žemaitijoje buvo 5486 bajorai ir tik apie 30 proc. iš jų turėjo dvarus ir baudžiauninkų. Kilmingieji nebūtinai buvo turtingi. Tačiau šis luomas turėjęs daugiausia privilegijų, bajorai valdė valstybę, rinko valdovą, užėmė valstybinius postus.
Istorikas minėjo, kad apie 1941-uosius metus Lietuvoje buvo apie 2,5 tūkst. dvarų, dabar išlikę tik apie 500, o pats juodžiausias ir labiausiai dvarus nuniokojęs laikmetis buvę 1990-2000 metai. Kalbėta apie dvarus kaip apie dailės vertybių lobynus ir apgailestauta, kad nėra išlikusio nė vieno autentiško dvaro interjero. Dvarui priklausydavę daugybė pastatų: pagrindiniai rūmai, oficina, svirnas, klojimas, žirgynas ir kiti ūkiniai pastatai. Didesniuose dvaruose būdavę ir bažnyčios, koplyčios, karčemos, bravorai, vaistinės, mokyklos, žaidimų aikštelės, žvėrynai… Ypač didelę reikšmę turėjo gražiai tvarkomi parkai, dauguma jų turėjo meniškus vartus, o būtinas rūmų atributas buvęs puošnus parteris (apvažiavimo ratas). Kaip sakė istorikas, bene daugiausia pastatų (30) išlikę Pakruojo dvare. Dvarai buvo mokslo, meno, inovacijų nešėjai. Prieš 126 metus Rietavo kunigaikščių Oginskių šeimos dvare ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės. Šiame dvare suskambo ir pirmasis telefono skambutis.
Istorikas Salvijus Kulevičius atsakė į žmonių klausimus bei diskutavo apie dar nesutvarkytų dvarų ateitį, galimybes juos įveiklinti. Žmonės po paskaitos kviesti pasivaikštinėti, apžiūrėti išlikusių pastatų ir parko alėjų fragmentus. Svečiui ir prie renginio organizavimo prisidėjusiems žmonėms buvo įteiktos bibliotekos atminimo dovanėlės, bibliotekininkės Rasos Trubilienės kepta duonelė. Seniūnas Jonas Polito bibliotekos ir bendruomenės vadovams bei pirmajam į renginį atvykusiam dalyviui Simonui dovanojo meniškas fotografijas su rudeniniu dvaro arklidžių vaizdu.
Na o projektas tęsiasi toliau. Rugpjūčio 4 d., 16 val., Meikštų dvare vyks atvirų durų diena ir pažintinė kelionė „Atviros gyvenimo pamokos“ su dvare veikiančio priklausomybių reabilitacijos centro įkūrėju ir vadovu Mindaugu Survilu. Čia lankysis projekto svečias, aktorius Gediminas Storpirštis su programa „Muzikinė dvarų kultūra ir dainuojamoji poezija“. Rugpjūčio 28 d., 12 val. planuojama krašto pažintinė pamoka Antaprūdės dvaro sodyboje pas jos savininkę Vitą Balčiūnienę. Čia svečiuosis Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos kanklininkai. Rugsėjo mėnesį laukia edukacinė pažintinė kelionė į Paliesiaus dvarą, kur vyks edukacinė tapyba ir piešimas ant drobių. Spalio mėnesį kvies žygis „Senasis Daugėliškis – užmirštoji Mindaugo Voruta“ su žygeiviu Kęstučiu Čeponiu. Bus aplankytas S. Daugėliškio piliakalnis ir Čibirų giminės akmuo. Viso projekto metu vyksta akcija „Įamžink savo kraštą”. Jo dalyviai kviečiami fotografuoti ir piešti dvarus, jų architektūrą ir kraštovaizdį. Piešiantiems ir tapantiems patars dailininkė Nijolė Trinkūnienė. Vėliau nuotraukos ir piešiniai bus eksponuojami parodoje. Gruodžio mėnesį Paliesiaus dvare vyksiantį baigiamąjį projekto renginį vainikuos iš gražiausių, įdomiausių nuotraukų bei tapybos darbų sukurtas ir išleistas dvarviečių vaizdų ir renginių akimirkų fotoalbumas.