Palangos miesto savivaldybei ir Gedimino Jackos šeimai priklausęs Palangos kurhauzas tapo daugiau nei dešimtmetį užsitęsusių teisminių ginčų priežastimi. Dėl šios priežasties iki šiol restauruoti pavyko tik Palangos savivaldybei priklausančią mūrinę kurhauzo dalį. Vyriausybei perėmus medinės Kurhauzo dalies fragmentus ir juos perdavus Palangos miesto savivaldybei – situacija pasikeitė iš esmės.
Bendrovės „Lietuvos paminklai“ ir „Pamario restauratorius“ pasirašė Kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo sutartį, taigi, prasideda medinės Kurhauzo dalies atgimimas.
Medinės Kurhauzo dalies pamatai bus restauruoti dar šįmet. Paraleliai bus rengiamas Kurhauzo pastato medinės dalies restauracijos ir pritaikymo projektas. Užbaigus tvarkybos darbus, čia įsikurs kultūros bendruomenė. Mūrinėje Kurhauzo dalyje esančioje salėje vyksta koncertai, bendruomenės susibūrimai, miesto šventės. O medinėje planuojame įrengti teatro salę. Juolab kad teatrams pritaikytos erdvės šiuo metu Palangoje nėra.
Išlikusius medinės pastato dalies pamatus restauruos bendrovės „Pamario restauratoriaus“ specialistai. „Pamatai tarsi ir yra, tačiau matome, jog jų siūlės išdūlėję, ištrupėję, jos nebelaiko, paveiktos gaisro ir oro sąlygų. Reikės kruopštaus darbo identifikuoti, kur pamatus galima palikti, taip, kaip yra – restauruoti, o kur reikia formuoti iš naujo“, – kalbėjo „Pamario restauratoriaus“ direktorius Aldas Kliukas.
Kultūros paveldo departamento laikinasis direktorius Algimantas Degutis pabrėžė, jog Kurhauzo medinės dalies restauracija yra kur kas daugiau nei tik pastato atgimimas. „Palangai reikia ne Kurhauzo sienų, o tos dvasios, kuri Kurhauze juntama“, – pabrėžė A. Degutis. Jis atkreipė dėmesį, jog Palanga suformavo naują praktiką šalyje – perimti kultūros paveldo objektą iš to valdytojo, kuris piktybiškai ignoruoja, laiko griuvėsius ir jų nepritaiko visuomenei. „Nes paveldas yra tęstinumas ateities, ryšys su dabartimi, ir tai yra ateities garantas“, – sakė A. Degutis.
Palangos simbolis Kurhauzas sudegė 2002 m. rugpjūčio 25-ąją. Dėl užsitęsusių kurorto savivaldybės ginčų su Kurhauzo bendrasavininkiais dėl žemės sklypo prie Kurhauzo dydžio, šio pastato griuvėsiai kurorto centrą darkė dešimtmetį. Galiausiai 2011 m. Lietuvos Respublikos vardu įregistruotas 2000 m. detaliojo plano sprendinius atitinkantis 52,7 arų sklypas prie Kurhauzo, ir 2012 m. pradžioje parengtas savivaldybei priklausančios mūrinės Kurhauzo dalies restauracijos ir pritaikymo projektas, numatytas valstybės, kultūros paveldo departamento bei Palangos miesto savivaldybės finansavimas.
Kurhauzo mūrinės dalies restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d., o po pusantrų metų – 2013 m. gruodį restauruotas Kurhauzas atvėrė duris visuomenei.
Tačiau privatiems asmenims priklausiusi medinė pastato dalis vis dar nekilo iš pelenų. Situacija gerokai pasikeitė 2017 m. birželio 30 d., kuomet Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad Palangos Kurhauzo medinė dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn. Palangos miesto savivaldybės taryba nedelsdama, jau po mėnesio, priėmė sprendimą, kuriuo sutinkama iš valstybės perimti išlikusius medinės Kurhauzo dalies fragmentus bei numatė lėšų šios sunykusios pastato dalies restauraciniam projektui parengti.
Vyriausybei priėmus nutarimą medinės Kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei, 2017 m. spalio 17 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė pasirašė medinės Kurhauzo dalies priėmimo-perdavimo aktą, ir šis kultūros paveldo objektas atiteko Palangos miesto bendruomenei.