„Nemesk kelio, dėl takelio“ – šis posakis tikrai negalioja betoniniam monstrui ir sovietinių laikų – Molėtų plentui, kurio daugelis keliautojų stengiasi išvengti. Nusukę į šalimais vingiuojantį senąjį Molėtų kelią galėsite mėgautis vaizdingu Aukštaitijos kraštu, kalneliais, vingiais, mažais žavingais miesteliais ir jų lankytinomis vietomis.
Kelias KK 172 pravingiuoja pro kelis ežerus: Ežerę, Luokesą, Kiementą, Ilgį ir užsuka į Pikeliškės, Paberžę, Glitiškės, Giedraičius, Luokesą. Mažų, istoriškai svarbių,miestelių istorija prasideda pasukus link Struvės geodezinio lanko nuo pagrindinio kelio Vilnius – Utena (A14).
Struvės geodezinis lankas – tai išskirtinis mokslo raidos, įvairių šalių mokslininkų, taip pat valdžios bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdys, besidriekianti per 2 820 km nuo Hamerfesto (Norvegija) iki Juodosios jūros ir kertanti 10 šalių. Šis tyrimas padėjo nustatyti tikslų mūsų planetos dydį ir formą ir yra svarbus žingsnis pasaulinėje Žemės mokslų ir topografinio kartografavimo raidoje. 2005 m. jis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Paberžė – gyvenvietė Vilniaus rajone, į šiaurę nuo Vilniaus, prie kelio į Giedraičius. Gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose yra paminėta 1484 m., kai čia buvo pastatyta bažnyčia, 1503 m. buvo įkurta parapija.XVI a. kaimas minimas kaip Beržai. Apie 1900 m. minimas Paberžės dvaras, kuriame vykdavo bulių kautynės.
Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Manoma, jog pirmoji medinė bažnyčia pastatyta apie 1484 m. Žygimantas Senasis 1507 m. leido Paberžėje įsteigti smuklę ir jos pajamas skirti bažnyčios išlaikymui. 1650–1700 m. Paberžėje gyveno vienuoliai – reguliarieji atgailos kanauninkai.
Paberžės Senosios žydų kapinės
Žydai Lietuvoje tarpusavyje paprastai šnekėdavo jidiš kalba, bet antkapiniuose paminkluose jų tradicijos reikalavo iškalti epitafijas hebrajų kalba. Pagal senąsias žydų tradicijas antkapiniai paminklai turi būti iš akmens, o epitafijose privalu nurodyti bent jau mirusiojo ir jo tėvo vardus. Šie vardai ar išsamesni iškalti tekstai šiais laikais leidžia bent iš dalies prikelti iš užmaršties kitados Lietuvoje gyvenusių žydų – litvakų – atminimą.
Glitiškių ąžuolas
Botaninis Lietuvos gamtos paveldo objektas, 1960 metais paskelbtas gamtos paminklu. Auga Glitiškių kaime, Glitiškių ąžuolas yra trečias pagal storį ir pirmas pagal aukštį ąžuolas Lietuvoje.
Prie šio ąžuolo, pasak pasakojimų, 1831 m. sukilęs prieš carinę priespaudą rinkdavęsis dvaro jaunimas. Nuo čia jie žygiavę į Vilnių ir įsitraukę į sukilėlių gretas. Išlikusi dar viena įdomi istorija: daugel metų ąžuole perėjo baltų gandrų pora. Tačiau 1975 m. vasarą atskridę gandrai netūpė į lizdą, kelias dienas pasukę aplink ratus, nutarė įsikurti kitur. Nujautė gandrai negerą… Po kelių dienų šaka su lizdu nulūžo. Dabar ąžuolas pasitinka kiekvieną atvykusį aplankyti Glitiškių dvaro sodybos, kuris šiuo metu yra rekonstruojamas.
Akmenos sentikių cerkvė
Pirmoji Akmenos sentikių cerkvė pastatyta apie 1865 metus, tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį.1937 m. pastatyta nauja cerkvė ir įkurta parapija.
Giedraičiai – miestelis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje.Tai buvęs vienas svarbiausių kunigaikščių Giedraičių kunigaikštijos centrų. 1920 m. lapkričio 17-21 d. ties Giedraičiais įvyko Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos kariuomenės L. Želigovskio junginio kautynės – Giedraičių mūšis, po kurio buvo sustabdyta tolesnė lenkų armijos agresija.
Paminklas „Kariams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.”
Giedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia
Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis ir jo brolis Martynas 1809 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Pagal vyskupo valią po mirties (1838 m.) jo širdis įmūryta presbiterijos sienoje.
Giedraičių kapinės vienos pirmųjų tapusios virtualiomis. Atminimo knyga.
Didžiokų koplyčia – mauzoliejus
Tai dvarininkų Didžiokų šeimos mauzoliejus, XIX a. pabaigos statinys, vietinės reikšmės architektūros paminklas, įtrauktas į LR Kultūros paveldo registrą. XIX a. pabaigoje grafas Kostas Jelenskis Didžiokų kaime pastatė didžiulį dvarą, koplyčią-mauzoliejų, sukūrė įspūdingą parką, kuriame medžiai sodininko padedami įgavo įvairias formas.
1936 m. dvaras buvo parduotas Mykolui Deveniui. Mauzoliejuje tuo laiku buvo palaidota grafų Jelenskių giminė. 1940 m. Deveniai buvo ištremti į Vorkutos lagerį, o dvaras buvo nuniokotas kolūkių kūrėjų ir galiausiai išsprogdintas. Koplyčia virto atliekų sandėliu.
Žalvario parkas – fantazijos išlaisvinimas gamtoje
Parkas Skrebulių kaimo laukuose netoli Molėtų. Žalvario parkas, į kurį patenki pro medinius vartus – kur be pasisuksi ten keisti statiniai ir skulptūros. Parko teritorija užima 40 hektarų plotą, beveik kaip mažiausia pasaulio valstybė – Vatikanas.
