Veisiejai – vieniems tai mėlynuojančių, vinguriuojančių ir lyg grandine besijungiančių ežerų ir upelių, kitiems neaprėpiamų pušynų, o tretiems gilią istorinę reikšmę turintis kraštas, į kurį atvykus jis vis iš naujo užburia ir nustebina.
Keliaudami Veisiejų regioninio parko pažintinėmis trasomis, vaikščiodami vienuose iš seniausių dvarų parkų Lietuvoje, lankydamiesi pažinimui pritaikytose gamtos ir kultūros paveldo vertybių teritorijose arba tiesiog atostogaudami Veisiejų, Kapčiamiesčio apylinkėse, nepraleiskite progos apsilankyti dar gyva istorija alsuojančiose vietose.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Veisiejų regioninio parko grupės specialistai kviečia aplankyti vietas, apipintas garsiomis įžymių žmonių istorijomis ir legendomis:
Vainežerio dvaro parkas yra vieta, kur susipina istorija, praeitis, mažai žmogaus paliesta gamta, unikalus kraštovaizdis. Vaikščiojant senojo dvaro parko takeliais Jūsų akis užklys už išskirtinio paminklo Emilijai Pliaterytei (aut. Evaldas Pauza). EMILIJA PLIATERYTĖ – garsi asmenybė, kovotoja už Lietuvos laisvę, 1831 m. sukilimo dalyvė, kapitonė, grafaitė. Pralaimėjus sukilimui E. Pliaterytė kartu su pusbroliu Cezariu ir bendražyge Marija Rašanauskaite bandė per Užnemunę pasiekti Varšuvą. Kelyje jie kentė badą, nuovargį, slapstėsi miškuose. Susirgus, Emiliją Pliaterytę tuo metu dar stovėjusiame Vainežerio dvare priglaudė ir slaugė dvaro valdytojas I. Ablamavičius, tačiau E. Pliaterytė numirė. Naktį laiveliu Ančios ežeru ir iš jo ištekančia Baltosios Ančios upe ji buvo nuplukdyta į Kapčiamiesčio bažnyčią ir palaidota Kapčiamiesčio kapinėse. Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje įkurtame Emilijos Pliaterytės vardo muziejuje jos gyvenimui ir darbams įamžinti skirta muziejaus ekspozicija, o Kapčiamiesčio miestelio centre E. Pliaterytei atminti pastatytas paminklas.
Esperanto kalbos tėvas, kūrėjas, mokėjęs 12 užsienio kalbų – LIUDVIKAS LAZARIS ZAMENHOFAS. Į Veisiejus atvyko 1886-1887 m., čia gyveno ir dirbo gydytoju. Veisiejai L. L. Zamenhofui yra ypatingai svarbus gyvenimo tarpsnis, kuriame jis užbaigė rašyti svarbiausią gyvenimo kūrinį „Esperanto kalbos vadovėlį“. L. L. Zamenhofo gyvenimui ir kūrybai įprasminti Veisiejų krašto muziejuje yra skirta ekspozicija, o vaikščiodami Veisiejų dvaro parke galite pamatyti jo garbei pastatytą paminklinį biustą. Net gatvė, kurioje gyveno daktaras, buvo pavadinta jo vardu.
Įkvėpimas kurti ir šviesti Veisiejų krašto visuomenę būdingas vargonininkui, dirigentui, visuomenininkui – JUOZUI NEIMONTUI, kuris gyveno Veisiejuose. Ši iškili asmenybė vadovavo Veisiejų bažnyčios chorui, kėlė savo krašto žmonių muzikinę kultūrą. Šalia Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčios ankščiau stovėjo J. Neimonto namelis, dabar toje vietoje pastatyta paminklinė kompozicija. Užsukus į bažnyčios vidų, verta aplankyti kriptą, kurioje palaidoti bažnyčios fundatoriai – Žynevai ir Oginskiai. Kieme stovi medinė varpinė, viduje 1650 m. nulietas žalvarinis varpas, kuriame įamžintas vieno iš fundatorių – J. M. Masalskio atminimas.
Pasigrožėkite XVIII a. įkurto Veisiejų dvaro parko erdvėmis, Ančios ežero didybe, įspūdingais medžiais, gamtos paveldo objektais, pasidžiaukite parko ramybe, kaip tai darydavo žymūs dvaro savininkai – MASALSKIAI IR OGINSKIAI, puoselėję ir išsaugoję vertingą kultūros paveldą – Veisiejų dvaro rūmų fligelį, kuriam yra beveik 280 metų. Šiandien jame įsikūręs Veisiejų regioninio parko lankytojų centras, kuris visada kviečia užsukti ir sužinoti daugiau informacijos apie Veisiejų regioninį parką ir lankytinas vietas.
Veisiejų krašte savo kūrinius ir eilėraščius kūrė poetas, gimęs, augęs ir mokęsis Veisiejų krašte – SIGITAS GEDA. Poeto gimtinė Paterų kaime, kur visai šalia tyvuliuoja vienas iš švariausių parko ežerų – Snaigynas. Norintiems pasigrožėti Veisiejų krašto gamta ir apylinkėmis iš aukščiau, siūlome nuvykti ir užkopti į 15 m aukščio, vėjo sūkurį primenantį Veisiejų apžvalgos bokštą, kuris įrengtas Kailinių kaime. Užkopus sraigtiniais laiptais į pačią bokšto viršūnę, išvysite žvilgsnį prikaustantį Snaigyno ežerą su salomis bei tolumoje grožėsitės Veisiejų miestelio apylinkių vaizdais.
Visoje Veisiejų regioninio parko teritorijoje galite atrasti istorijos pėdsakų – čia gausu partizanų žūties vietų, kapinynų, senųjų kapinaičių, senkapių, Napoleono Bonaparto išgarsintų vietų, tokių kaip Prancūzkalnis, galite aplankyti Žygimanto Augusto pėdomis numintą brukakelio atkarpą netoli Kapčiamiesčio. O kur dar Mėčiūnų ir Šlavantų piliakalniai su akmens amžių datuojančiomis gyvenvietėmis ir daug daug kitų…