Vaikštinėti gamtos apsuptyje rūku pasipuošusiomis rudens dienomis – tikras malonumas. Dar didesnis malonumas, kai keliaujant gamtoje gali išvysti išskirtinius gamtos ir žmogaus kūrinius. Vienas tokių – medžių alėjos. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia aplankyti šešias gražiausias saugomų medžių alėjas ir grupes.
Alėja, tai takas, kelias arba gatvė su medžių eilėmis iš abiejų pusių. Medžių alėjos yra vienas seniausių ir labiausiai tradiciškų apželdinimo elementų Lietuvoje. Tokios medžių eilės dažnai buvo sodinamos parkuose, prie įvažiavimo į dvarus ir sodybas. Dauguma alėjose augančių medžių buvo pasodintos prieš kelis šimtus metų, o jose augantys medžiai senoliai mena ne tik istorinius įvykius, bet ir atskleidžia gamtos didybę.
Lietuvoje yra daugiau kaip 10 saugomų medžių alėjų ir išskirtinių medžių grupių „pavėsinių“. Saugomos alėjos ir medžių grupės dažnai įdomios tiek gamtine, tiek kultūrine prasmėmis.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos siūlomos aplankyti saugomos medžių alėjos ir grupės.
- Vilkyškių ąžuolų alėja. Pagėgių sav., Vilkyškių sen., (55.102247, 22.128081)
Išskirtinio grožio ąžuolų alėją rasite Rambyno regioniniame parke, Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Alėją sudaro net 39 ąžuolai, kurių apimtis siekia iki 4 m, o medžių kamienai ištįsę iki 20 m aukščio. Ąžuolų šakos tarsi rankomis susikibusios dangaus skliaute. Įdomu tai, kad iki šiol nėra aišku, kokiu tikslu buvo pasodinta ši alėja. Galbūt šioje vietoje kadaise stovėjęs dvaras, o gal alėja veda į alėjos pabaigoje miške esančias senąsias Vilkyškių evangelikų liuteronų kapinaites….
- Paežerių liepų alėja. Dirvonėnai, Šiaulių r. (55.963990, 22.790182)
Tai savivaldybės saugomas objektas, kurį sudaro apie 100 medžių! Liepų alėja išskirtinė ne tik medžių skaičiumi, bet ir pavieniais medžiais, kadangi ketvirtadalis ten augančių liepų turi daugiau kaip du kamienus. XVII a. Dirvonėnų apylinkėse būtą nemažai dvarų, todėl tikėtina, kad ši unikali išskirtinio dydžio liepų alėja yra dvarų palikimas.
- Vidkiemio ąžuolų alėja. Smalininkų k., Jurbarko r. (55.071492, 22.559369)
Vidkiemio ąžuolų alėją yra vienas pirmųjų gamtos paveldo objektų, kuris valstybės saugomu paskelbtas dar 1968 m. Alėja dažnai vadinama Smalininkų, kadangi anksčiau būtent taip buvo vadinam vietinių žmonių. Įspūdinga, net 35 m aukščio, ąžuolų alėja tęsiasi daugiau kaip 1 km. Alėjoje auga daugiau kaip pusantro šimto ąžuolų galiūnų, kurių apimtis siekia 3-4 m. Sprendžiant iš medžių amžiaus, pastarieji galėjo būti pasodinti XVIII a. pr. – XIX a. pab.
- Liepų pavėsinė. Šventos k., Švenčionių r. (55.192689, 26.2034)
Unikali medžių grupė auga Sirvėtos regioniniame parke, Šventos kraštovaizdžio draustinyje. Kadaise Civinskių šeimai priklausiusiame Šventos dvaro parke buvo pasodinta net 30 liepų, iš kurių buvo siekiama sukurti pavėsinę. Ne veltui sakoma „Lenk medį, kol jaunas“. Nuo tada, kai liepos buvo pasodintos, jos po truputį pradėtos lenkti į išorę pririšant svarčius. Svarsčiai buvo sunkūs, taigi laikui bėgant keitėsi medžių augimo kryptis, o medžiai susiglaudusiomis lajomis ir atitolusiais kamienais pradėjo priminti tikrą pavėsinę. Kalbama, kad šioje liepų pavėsinėje dvaro šeimininkė Marija Civinskienė mėgdavo priimti svečius, ilsėtis, gerti arbatą. Marijai sunkiai susirgus, samdiniai ją išnešdavo į pavėsinę, kur ji ištisas dienas gulėdavo, žiūrėdama į šiugždančių medžių lają.
- Daniliškio liepų alėja. Burvelių k. Panevėžio r. (55.484721, 24.067577)
Dvarų laikus menančią liepų alėją rasime Krekenavos regioniniame parke, Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje. Ši alėja valstybės saugoma paskelbta 2007 m. Liepų alėja – tai vienas svarbiausių buvusio Daniliškio dvaro želdinių. Alėjos ilgis siekia 263 m, o auga čia net 360 mažalapių liepų. Kadaise šioje vietoje buvo išskirtinis parkas su į upę besileidžiančiomis terasomis ir šaltiniuotais šlaitais. Parkas buvo žinomas dar XVI a., o ten augusi alėja vadinti didžiausia jo puošmena. Alėja atrodo itin romantiškai, todėl ją labai pamėgę įsimylėjėliai.
- Aukštadvario dvaro parko liepų pavėsinė. Aukštadvaris. Trakų r. (54.578656, 24.522272)
Unikalią medžių pavėsinę galime aptikti ir Aukštadvario regioniniame parke, Aukštadvario urbanistiniame draustinyje. Pavėsinę sudaro 20 liepų, o vidutinė kamienų apimtis siekia apie 2,20 m. Pavėsinę sudarančių liepų kamienai tokie aukšti, kad gali pasirodyti, jog ši pavėsinė buvo sukurta prisėsti milžinui, o ne žmogui. Milžiniškų liepų pavėsinė nėra vienintelis unikalus botaninis objektas šiame dvaro parke. Čia taip pat auga vienas didžiausių kaštonų Lietuvoje – Aukštadvario dvaro parko kaštonas.
