Anądien turguje stabtelėjau prie apvalių burokų, ir, matyt, suraukiau nosį, nes pardavėja labai jau įsižeidė ir paklausė: “kas nepatinka?“ Smagiai nusijuokėm ir paaiškinau jai, kad nemėgstu apvalių, nes jau eilę metų naudoju tik ilguosius burokus, tai žymiai praktiškiau ir talpiau puode, jei juos verdu, o paskutiniu metu man labai patinka (turbūt jau pastebėjote) viską pjaustyti juostomis. Ir dar pradėjo labai patikti žalio burokėlio skonis, todėl virtuosius, kur įmanoma, išstūmė šviežias skonis.
Šį receptą žinau nuo pat vaikystės, pamenu ir tai, kad medikai labai gyrė tokį derinį, anot jų burokėliai duete su granatais valo kraują.
Gaila, bet dabar prekyboje nebėra granatų sulčių koncentrato, uch koks rūgštus jis būdavo. Ir tikrai labai derėdavo su virto burokėlio saldumu. Dabar išeitis – spausti granatų sultis (sunkiai pagaminamos namų sąlygomis, o pirktinės panašios į granatus tik spalva) arba naudoti tirštąjį granatų padažą Naršarab – šis tikrai tinka.
Taip ruošti burokėliai šaldytuve gali pagyventi net dvi-tris savaites, todėl ruošiu iškarto didesnį kiekį.
Proporcijos 1 kg burokėlių tokios:
100 ml Naršarab padažo
250 ml tyro aliejaus
1 a.š. rupios druskos
1 citrinos sulčių
žiupsnelis aitriosios paprikos miltelių
žiupsnelis malto čiobrelio
Maunuosi silikonines pirštinaites ir imuosi burokų – juos nulupu ir dažovių skustuku pjaustau juostas. Jas sudedu į indą, kuris turi dangtį, sudedu visus ingredientus, kruopščiai išmaišau ir dedu į šaldytuvą. Pats skanumas atkeliauja trečią-ketvirtą dieną, todėl reikia kantrybės išlaukti.
Tinka su absoliučiai viskuo, su kuo tinka daržovės.
Ragavę sutartinai gyrė malonius trijų skonių – sūraus, rūgštaus ir aštraus – derinį. Kai kam visgi pritrūko saldumo, užliejom šviežio medaus.
