Edukacijos ir degustacijos Kelmėje – ar esi gėręs/usi girą vienuolyne?
PILIGRIMŲ GIRA
Gira – gaivusis gėrimas, gaminamas fermentacijos būdu iš juodos duonos, vaisių, uogų, kmynų ir kitų maisto produktų. Lietuviai gamindavo ir vartodavo daug giros rūšių. Yra surinkta per 100 originalių girų receptų, kurie siekia net XVI amžių.
Edukacinės programos „Piligrimų gira“ metu bus pristatyta 5 skirtingų rūšių naminė gira, kuri išsiskiria skoniu, istorija ir edukacinės programos pravedimu. Jūsų laukia skani gira, užduotys, linksmi ir profesionalūs edukatoriai „Piligrimai“.
Skanu, linksma, įsimintina!
TRYS DIEVO DOVANOS IR KITI KVAPAI
Nuo seno vienuolynai garsėjo gėlynais ir sodais, vynuogynais ir daržais. Čia buvo puoselėjamos vaistažolininkystės tradicijos, kūno ir sielos savigydos būdai. Vienuolynų vaistažolių sodeliuose buvo aklimatizuojami augalai parsivežti iš tolimų svečių šalių, kurie vėliau tapo įprasti ir kaimo sodžiuose.
Vienuolyno kronikoje rašoma, kad 1614 m. į naujai įsteigtą vienuolyną Tytuvėnų miestelyje kartu su pirmaisiais broliais, iš Krokuvos atvažiavo vienuolis Simonas Očko, apibūdinamas kaip stropus daržininkas. Žmogaus išmanančio sodininko darbus atsiuntimas Į besikuriančią vienuoliją, rodo, kad vaismedžių, vaiskrūmių, vaistažolių ar net gėlių auginimas, pritaikymas ir panaudojimas buvo svarbus ir vertinamas.
Edukacinės programos metu pasakosime apie vienuolynų vaistažolių sodelių augalus, bandysime iš kvapo atpažinti žoles gyduoles, minsime mįsles, bandysime išgirsti žolynų muzikos garsus. Visi edukacinės programos dalyviai pasidarys po kvapų maišelį iš žolelių, kurios Jums labiausiai patiks. Pageidaujant pavaišinsime pagal Tytuvėnų vienuolyno virėjo receptą užplikyta arbata, ragausime sūrį iškeptą žolinių pabarstų pataluose.
ŽEMAITIŠKA VAKARUŠKI
Žemaičiai nuo seno garsėjo savo papročiais, dainomis, muzika ir kalba. Bene labiausiai nuo kitų regionų Žemaitija išsiskiria savo vaišingumu ir linksmybėmis. Todėl Žemaitijoje itin populiarios buvo vakaruškos…
Edukacijos metu visi kviečiami sudalyvauti tikroje Žemaitiškoje vakaruškoje, kuomet pasakojami įvairūs pasakojimai, padavimai, smagūs nutikimai, žaidžiami žaidimai, rateliai, vyksta šokiai, dainuojamos dainos, grojama liaudies instrumentais, ragaujama žemaitiško kastinio su bulvėmis, užsigeriant žemaitiška gira…
TEATRALIZUOTAS PASAKOJIMAS APIE DVARĄ IR JO PAPROČIUS
XVIII a. muzika, prabangiai apstatyta dvaro rūmų salė nukelia atvykusiuosius į baroko spindesio, manieringų papročių laikotarpį. Dvaro svečius pasitinka „ponia“ ir „ponas“, kurie pasiūlo nusikelti visiems trys šimtus metų atgal į baroko laikotarpio dvarą ir susipažinti kokia buvo XVIII a. dvariškių apranga, jos aksesuarai, papročiai bei etiketas. Dalyviai kviečiami pažaisti dvariškių tarpe populiarius stalo žaidimus, tapti surengtų „gyvųjų paveikslų“ herojais.
Pats dvaro savininkas Julius Gruževskis „virtualaus paveikslo“ pagalba papasakoja apie lemtingą atsitiktinumą, nulėmusį tai, kad Kelmės dvaro vardas įėjo į Lietuvos istoriją.
KELMĖS DVARO BAUDŽIAVINIS KALĖJIMAS
Užsiėmimai vyksta dvaro vartų rūsyje, buvusiame kalėjime. Trumpai pasakojama apie baudžiavos laikotarpio socialinius, teisinius santykius. Moksleiviai patys gali išbandyti bausmių vykdymo įrenginį, plakimo lovį, yra skaitomas nuosprendis nusikaltusiam baudžiauninkui, rodoma, kaip buvo vykdoma bausmė, dalyviai gali pavaikšioti su rekrūtų kaladėmis.
NUSIKALK LITĄ
Užsiėmimo dalyviai trumpai supažindinami su pinigų atsiradimu, jų raida, lito istorija. Naudojantis muziejaus ekspozicijoje esančia medžiaga pristatoma 1918 m.vasario16 Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos kredito banko valdybos nario Jono Smilgevičiaus veikla ir moralės nuostatos. Praktinio užsiėmimo metu dalyviai nusikaldina pirmąjį Lietuvos litą (1925 m.) Šiuo metu Lietuvoje cirkuliuojant eurui simboliškai nusikalti suvenyrinį pirmąjį tarpukario Lietuvos litą įdomu visiems, nes dauguma nėra matę kaip atrodė pirmasis nepriklausomos Lietuvos litas.
