Gruzdžių Šv. Trejybės bažnyčia Lenkijos karaliaus, LDK kunigaikščio Zigmanto III Vazos duota privilegija 1623 m. kovo 16 d. karališkojoje Šiaulių ekonomijoje, Zamūšės valsčiuje, Lukošaičių vaitijoje, steigiama ir funduojama Zamūšės (Šiupylių) parapinė bažnyčia. Privilegijoje akcentuota, kad šioje vietoje bažnyčios nebuvo, o naujai įkurtos bažnyčios klebono parinkimo teisė suteikta Žemaičių seniūnui J. Valavičiui. Zamūšės vaitijos ir valsčiaus centru 1636 m. tapo Gruzdžių miestelis. Pirmoji bažnyčia Gruzdžiuose iškilo 1670 m., o 1672 m. garbės vyskupo Mikalojaus Slupskio vizito metu buvo pašventintas portatilis. Tai reiškia, kad pirmoji Gruzdžių bažnyčia jau buvo pilnai įrengta ir veikianti. Deja, duomenų kaip ji atrodė nėra. Taip pat nėra žinoma ir kodėl 1759 m. Gruzdžiuose iškilo nauja bažnyčia. Naujosios bažnyčios altorių ir mažosios architektūros objektų gausa suformavo puikų, vėlyvajam barokui būdingą ansamblį. Bažnyčioje buvo įrengta dešimt altorių, 1802 m. įsigyti trylikos balsų vargonai, o bažnyčios ansamblį papildė varpinė su trimis 1715 m., 1763 m. ir 1765 m. nulietais varpais. Bažnyčios interjerą puošė liaudies menininkų darbai, ji buvo didinga ir meniška. Šventoriaus kampe 1842 m. iš akmenų pastatyta dviaukštė prieglauda (špitolė). 1826 – 1830 m. minima ir parapinė mokykla, kurioje buvo mokoma lietuviškai. Medinė barokinė Gruzdžių bažnyčia 1849 – 1850 m. buvo remontuojama, tačiau sudegė 1891 m. rugpjūčio 27 d. miestelyje kilusio gaisro metu. Klebono Liongino Rakščio iniciatyva 1892 m. architektas Ustinas Golinevičius parengė naujos mūrinės neogotikinio stiliaus bažnyčios projektą, kurios statybai prireikė daugiau kaip 10 metų. Oficialiai pamaldas joje laikyti leista nuo 1905 m. balandžio 28 d., nors vidaus darbai dar vyko iki 1920 – 1921 m. Mūro darbus vykdė Liepojos statybininkai Zeidelis ir Endziulis. 1909 m. išmūryta raudonų plytų šventoriaus tvora, joje įrengta 14 Kryžiaus kelio stotelių. Visose keturiose šventoriaus pusėse įvairaus dydžio metaliniai vartai, jame 1911 m. pasodinti 52 kaštonai. Šventoriaus šiaurės vakarų kampe 1911m. taip pat iš raudonų plytų pastatyta Šv. Roko koplyčia be altoriaus, skirta karstui su mirusiuoju laikyti. Koplyčia atstatyta 1997 m. Dabartinė bažnyčia – neogotikinė, kryžminio plano, dvibokštė, su trisiene apside, raudonų plytų. Bokštai trijų tarpsnių, su kontraforsais, smailiais stogais. Priekinio fasado frontonas trikampis, sienos sutvirtintos kontraforsais. Portalas su strėline arka, trikampiu frontonu. Šoninės sienos taip pat su kontraforsais. Langai, angos – strėlinės. Vidus halinis, skliautuotas, trijų navų, atskirtų kryžminiais stulpais. Juos jungia strėlinės arkos. Viduje įrengti 5 ąžuoliniai ir paauksuoti altoriai. Didysis altorius – Šiaulių meistro A. Zaborsko dirbtuvių gamyba. 1910 m. įsigyti nauji, meistro Emilio Mertenso (Ryga), keturiolikos balsų vargonai. Instrumentas dviejų manualų, 21 registro su pedalais. Vargonų prospektas neogotikinis, nesudėtingos kompozicijos. Viršutinė dalis trijų bokštelių (vidurinis didesnis) su strėliniais langeliais, trikampiais frontonais. Puošti vimpergais su krabais, kryžgėlėmis. Laukeliai su dvigubais langeliais.Vargonų choras ant dviejų kryžminių stulpų, trijų strėlinių arkų. Iš pradžių Gruzdžiuose buvo įkurta parapijos filija, miesteliui išaugus, 1844 m. buvo nuspręsta pagrindines parapijos bažnyčios teises suteikti Gruzdžių bažnyčiai, o Šiupylių bažnyčia tapo filijine. Dvigubas Zamūšės – Šiupylių parapijos pavadinimas laikui bėgant keitėsi, o Gruzdžių miestelyje pastačius bažnyčią, parapija iš pradžių buvo pradėta vadinti Gruzdžių – Šiupylių, o vėliau tiesiog Gruzdžių parapija.
previous post