Gruzdžių dvaras Gruzdžiai – tai nedidelis miestelis nutolęs nuo Šiaulių apie 20km į šiaurę. Miestelis, kuris manoma buvo įkurtas dar 1623 m. dėl šalia esančio Gruzdžių dvaro ėmė plėstis ir jau 1640 m. surašyta 23 alaus ir 17 degtinės sąlyginių karčemų. bei turgaus aikštė. Spėjama, kad Gruzdžių dvaras galėjo būti įkurtas 1557 m., matuojant valakais Šiaulių seniūnijos žemes. Dvaras priklausė karališkajai Šiaulių ekonomijai, tačiau 1568 m. Žygimantas Augustas dovanojo Gruzdžių valdas žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui. Knygoje “153 įdomiausi Lietuvos miesteliai” apie dvarą nėra jokios užuominos, ir tai suprantama. Tas nuostabus ir didingas statinių kompleksas nepritaikytas turistams, kadangi yra avarinės būklės, todėl kelia pavojų žmonėms. Bet vaikščioti ir apžiūrinėti iš išorės niekas nedraudžia. Tai vienas didžiausių architektūros paminklų Šiaulių krašte, kultūrinė vertybė keliais požiūriais. Pirma – tai vienas seniausių dvarų Lietuvoje. Jį valdė garsios istorinės asmenybės: Chodkevičius, Valavičiai, Radvilos, Sapiegos, Sobieskiai. Antra – dvaras vertingas kaip išlikęs, nežymiai transformuotas sodybinis ansamblis. Tai ir lemia jo meninę vertę. Jo atskiri istorijos etapai – dalis mūsų valstybės istorijos. 1768 m. Šiaulių ekonomiją padalijus į 4 gubernijas, suformuota Gruzdžių gubernija, o senasis Gruzdžių dvaras padidintas, prijungus prie jo 4 tuščių kaimų žemes. Vėliau Jekaterina II padovanojo Šiaulių ekonomiją Platonui Aleksandrovičiui Zubovui. Jam mirus Gruzdžiai atiteko broliui Dmitrijui. Zubovai juos valdė iki 1858 m. kai dvaras buvo parduotas (kai kurie šaltiniai teigia, jog buvęs praloštas) Dmitrijui Ivanovičiui Naryškinui. Tarpukariu Žemės Ūkio Ministerija dvare įsteigė žemesniąją žemės ūkio mokyklą, kuri šiuo metu jau uždaryta. Nors dvaro sodybos kompleksas 1997 m. įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, jo ateitis taip ir lieka neaiški.
previous post