Naujienos Pamatyk!

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – pažintis su sengirių gyventojais

0,00 (0)
Turite būti prisijungę, jei norite įvertinti.

Nors įsismarkavus pandemijai daugelis atgaivos ieškojo miškuose, visgi pastaruoju metu sugriežtinti judėjimo apribojimai padidino atskirtį tarp žmonių ir gamtos. Todėl siekiant miestų gyventojus supažindinti su šalies girių unikalumu ir jos gyventojais, „Sengirės fondas“ startavo su nauja iniciatyva „Išsaugok senuosius miškus“.

Nuo trečiadienio penkių didžiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – gatves puošia išskirtinės nuotraukos su sengirių gyvūnijos atvaizdais.

Pasak „Sengirės fondo“ įkūrėjo Mindaugo Survilos, naujoji iniciatyva siekia, kad miestuose pasirodę gamtos kadrai suteiktų galimybę miestiečiams trumpam pasigrožėti miškais.

„Kartais gyvenimas miestuose mus atriboja nuo gamtos greičiau, nei spėjame tai suprasti, – teigia M. Survila. – Dėl to pasitelkdami šią iniciatyvą norėjome perkelti girių gyvenimą į mūsų kasdienybę, primenant apie dažnai užmirštamą ryšį tarp žmonių ir gamtos.

Prie senųjų miškų išsaugojimo idėjos jungiasi ne tik visuomenininkai – lygiai taip pat daugiau dėmesio sulaukiame iš verslų. O šiandien džiaugiamės, kad verslo inicijuota kampanija „Išsaugok senuosius miškus“ padės dar plačiau paskleisti žinią apie fondo veiklą ir tikslus.“

Anot M. Survilos, dažniausiai išlikę Lietuvos senieji miškai yra žmogui ir medkirčiams sunkiai pasiekiamose vietose.

Greitai tobulėjant miško kirtimo technikai miškai nebegali „patys apsisaugoti“, tad norint iš tikrųjų pagelbėti miškui, reikia suteikti jam galimybę pačiam savimi pasirūpinti ir tik žmonės savo valia gali jį išsaugoti. Būtent tokią žinutę fondo bendruomenė per pirmuosius savo gyvavimo metus ir stengėsi atskleisti drauge nuveiktais darbais.

„Mes tikime ir siekiame, kad „Sengirės fondas“ gyvuotų ne 30, o bent 300 metų. Ir šiemet žengdami pirmuosius žingsnius link tikslo, branginame kiekvieną visuomeninką ar verslą, prisijungusį prie senųjų Lietuvos miškų saugojimo ar palaikantį šią idėją, – teigia M. Survila.

– Tikime, kad tokios idėjos kaip daug visuomenės dėmesio sulaukęs menininkų projektas „Artists Saving Forests“ ir naujausioji iniciatyva „Išsaugok senuosius miškus“ kiekviename žmoguje pažadins norą prisidėti prie sengirių puoselėjimo Lietuvoje.“

„Išsaugok senuosius miškus“ kampaniją „Sengirės fondas“ inicijavo kartu su lauko reklamos kompanija „JCDecaux Lietuva“ ir spaustuve „Flexpro“, o efektingus gamtos kadrus užfiksavo vieni geriausių Lietuvos gamtos fotografų, palaikančių fondo filosofiją: Darius Babelis, Vytautas Knyva, Renatas Jakaitis. Stendus su sengirių vaizdais didžiuosiuose Lietuvos miestuose įamžino fotografas Denis Vėjas.

Prie „Sengirės fondo“ veiklos gali prisidėti visi norintys. Yra keli skirtingi būdai kaip tai padaryti: nuo galimybės dovanoti mišką, finansinės paramos, iki 1,2 proc. GPM skyrimo ar meno kūrinio įsigijimo. Daugiau apie fondo veiklą bei kaip prie jos prisidėti galima sužinoti oficialioje svetainėje www.sengiresfondas.lt.

Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.

Rekomenduojami VIDEO

Daugiau

„Sofijos pavasaris 2024“: šeštadienį prasideda kultūros šventė Kuliuose – tęsis du mėnesius

We love Lithuania

Piliakalniai Utenoje – aplankykite vietas, kuriose susipina gamta su istorija

We love Lithuania

Istorinių parkų ir sodų dienos pilyse ir dvaruose – proga pasimėgauti poilsiu ir atradimais

We love Lithuania

Dovana Marijampolei – šviečiančios žaliųjų lapelių dekoracijos Pašešupio parke

We love Lithuania

„Aidint mirtiniems šūviams, muzikos galia yra nesunaikinama“: Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerte – Ukrainos ir Baltijos šalių kompozitorių muzika

Palanga pradeda šventinį Kalėdų laikotarpį: įžiebiama išskirtinė eglių eglė, viešbučiai siūlo žiemiškas pajūrio atostogas (renginių programa)

Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
Sekite turizmo, laisvalaikio ir kultūros naujienas mūsų socialiniuose tinkluose
Sėkmingai užprenumeruota.
"CMP"