Ne tik spalvingiausias, bet ir kvapniausias metų žydėjimas – jau prasidėjo: Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode karščiai vienu metu pražydino tūkstančius rožių, iš viso daugiau kaip 1 700 krūmų. Susipažinkite su prašmatniomis rožyno gyventojomis ir trumpa paties rožyno istorija.
Sukurtas, sunaikintas ir vėl atgimęs
Pirmoji rožių ekspozicija Botanikos sode Kaune buvo sukurta 1935 metais: tuomet tarpukario kauniečiai galėjo pasigrožėti 179 rožių veislėmis ir rūšimis. Nurodoma, kad pirmosios rožės į šį rožyną atkeliavo iš Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos. Tiesa, kone pusė jų neišgyveno atšiaurios 1937 metų Lietuvos žiemos ir iššalo.
Antrojo pasaulinio karo metais rožynas buvo sunaikintas, vėliau atkurtas ir ne vieną kartą performuotas, tačiau visais šiais laikotarpiais rožyno kolekcinių numerių skaičius neperkopė 300.
Didysis rožyno renesansas prasidėjo prieš septynerius metus, 2014-taisiais (jo viziją sukūrė ir įgyvendinti padėjo Dovilė Rylienė ir Mindaugas Ryla). Šiemet didžiausioje šalies rožių kolekcijoje galima pamatyti daugiau kaip 1 700 kolekcinių numerių rožių – 1 546 veislių, rūšių ir tarprūšinių hibridų. Seniausios kolekcijoje esančios rožės čia pasodintos dar nuo 1962 metų.
Atspindi ilgą rožių raidos istoriją
Kuriant dabartinį rožyną, didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik kolekcijos įvairovei, papildant ją vertingomis rūšimis bei veislėmis, atspindint plačią rožių įvairovę ir garsių selekcininkų darbus, bet ir pačios ekspozicijos estetikai, rožes derinant su kitais vienmečiais ir daugiamečiais augalais. Siekiant parodyti kuo didesnę Rosa genties įvairovę, auginamos ne tik populiariųjų grupių rožių atstovės, bet ir naujausios, mažiau žinomos veislės. Vienu pagrindinių uždavinių formuojant rožyną buvo atspindėti ilgą rožių raidos istoriją – nuo senovinių prancūzinių iki šiuolaikinių krūminių rožių.
Dalis eksponatų rožyne demonstruojama sugrupavus pagal veislių geografiją: galima vienoje vietoje apžiūrėti veisles, išvestas ne tik Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ar JAV, bet ir Lenkijoje, Ukrainoje ar Australijoje.
Dėmesys estetikai ir deriniams
Atnaujinant VDU Botanikos sodo rožyną daug dėmesio buvo skirta augalų kompozicijoms ir estetikai. Todėl centrinėje rožyno dalyje, priešais įėjimą į oranžeriją, buvo sukurtos kompozicijos su daugiamečiais augalais, derinant tokias spalvines kompozicijas kaip balta-geltona, burgundiška raudona-ryškiai raudona, oranžinė-persiko-rožinė ir pan.
Visos trys grupės
Rožės skirstomos į tris stambias grupes: erškėčių rūšys ir jų hibridai, senosios sodo rožės (arba istorinės), ir šiuolaikinės (arba moderniosios). Pastarųjų era prasidėjo nuo 1867-ųjų, išvedus pirmąją arbatinę hibridinę rožę ‘La France’.
Visų trijų grupių rožės reprezentuojamos didžiausiame šalies rožyne.
Pasididžiavimas – senosios sodo rožės
Sode sukaupta itin gausi senovinių rožių veislių kolekcija – apie 300 kolekcinių numerių: lankytojai gali pasigrožėti prancūzinėmis, šimtalapėmis, damaskinėmis, Portlando, burboninėmis senųjų sodo rožių veislėmis.
Gausiausia – moderniųjų grupė
Pati gausiausia rožyne – moderniųjų rožių grupė, jų eksponuojamos 886 veislės: krūminių, floribundinių, arbatinių hibridinių, poliantinių, vijoklinių. Beje, pirmoji vijoklinių rožių kolekcija Botanikos sodo rožyne buvo pradėta rinkti dar 1965-taisiais, taip pat atliekant jų mokslinius tyrimus.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.