Plungės dvaro sodybos Mykolo Oginskio rūmai bei kiti dvaro pastatai ir parkas restauruojami, tvarkomi ne vienerius metus, dar 1956 m. buvo restauruota pagal architekto Vlado Mačio projektą. Nuo 2007 m. pradėti sodybos restauravimo ir pritaikymo turizmo reikmėms darbai (projekto autorė architektė Gražina Kirdeikienė). Šiuo metu vykdomas „Plungės dvaro sodybos Mykolo Oginskio rūmų rekonstravimo ir pritaikymo Žemaičių dailės muziejui tvarkybos darbų (restauravimo, remonto)“ projektas, finansuojamas bendrai iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo ir Plungės rajono savivaldybės lėšų. Pagal UAB „Projektavimo ir restauravimo instituto“ parengtą projektą ir ikonografinę medžiagą atkuriamas rūmų interjeras, vienas iš didžiausių uždavinių – atkurti buvusios bibliotekos interjerą pagal vienintelę išlikusią nespalvotą fotonuotrauką. Darbus vykdo UAB „Pamario restauratorius“.
Mykolo Oginskio rūmų Plungėje didžioji interjero dalis ankstesnių tvarkybos darbų metu atkurta pagal ikonografinę medžiagą. Restauruotas ir atkurtas sienų dekoravimas balto ir gelsvo stiuko piliastrais, lubų, sienų lipdybinis dekoras, sienų įrėminimas lipdinių juostomis, liūtų galvomis frizo kampuose, Oginskių herbais virš balkono pirmojo aukšto salėje, restauruoti mediniai paneliai, eglute išdėstytų degtų molio plytų grindų danga, rūsio grindys, raštuotos keturių spalvų marmuro su smulkesniu aprėminimu ir rozete viduryje, grindys vestibiulyje, raštuotas parketas ir kt.
Mykolui Mikalojui Severinui Markui Oginskiui (1849-1902) Plungės dvaras atiteko 1873 m. Tuo metu buvo iškart imtasi naujų statybų. Rūmams suprojektuoti pasikviestas vokiečių architektas Karlas Lorentzas. Naujoji M. Oginskio rezidencija pastatyta ir pašventinta 1879 m. gegužės mėnesį. Apie statybos pabaigimą ir rūmų pašventinimą lietuvių, lenkų ir lotynų kalbomis buvo surašytas aktas, kuris įdėtas į butelį ir užmūrytas pietinio fasado pamatuose po pagrindiniu įėjimu. Dvare taip pat pastatomos Karlo Lorenzo projektuotos rytinė ir vakarinė oficinos bei kiti pastatai, imtas tvarkyti parkas: centrinėje dalyje įrengtas parteris su tvenkiniu, į vakarus nuo rūmų atsirado stačiakampės aikštelės, apsodintos liepomis. Savo klestėjimo laikais XIX a. pab. – XX a. pr. dvaras buvo naudojamas reprezentaciniams tikslams ir ūkinė veikla jame nebuvo išvystyta.
