Miroslavo apylinkės Alytaus krašte žymios didinga jotvingiška praeitimi. Gilioje senovėje šiose vietose gyveno bebaimės, karingos jotvingių gentys. Jų buvimą liudija iki mūsų dienų išlikę vietovardžiai, piliakalniai ir pilkapynai. Tai patvirtina ir archeologiniai tyrinėjimai.
Kaukų ir Obelytės piliakalniai. Šie šalia vienas kito esantys piliakalniai – bendras kompleksas. Jį sudaro skirtinguose kaimuose atsidūrę piliakalniai, papilys ir papėdės gyvenvietė. Pagrindinis Kaukų piliakalnis, dar minimas Obelytės ir Obelytės-Pranevičių vardais, įrengtas Peršėkės upelio kairiojo kranto vingyje, esančioje aukštumoje..
Į vakarus nuo Kaukų piliakalnio, Peršėkės dešiniojo kranto aukštumos kampe, įrengtas kitas (dabar beveik sunaikintas) Obelytės piliakalnis. Šis piliakalnis, dar minimas Zomkaus ir Nugaros vardais, buvo gana didelis.
Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkst. pradžios. iki XI a., kai buvo sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis. Piliakalnyje stovėjusi medinė pilaitė buvo sudeginta jos puolimo metu su čia buvusiais žmonėmis ir turtu, ją apšaudžius iš lankų. Tai liudija tyrinėjimų metu surinkti 126 įvairių formų strėlių antgaliai. Dalis jų buvo susmigę į pylimą.
Anot legendos, aplink šiuos piliakalnius žmonės rasdavo akmeninių kirvukų ir tikėjo jų stebuklingu poveikiu, kad šie turintys gydančių galių ir saugantys nuo mirties. Kita legenda pasakoja, kad Kaukų piliakalnį Metelių dvaro savininkas norėjo suarti, bet tikslo nepasiekė. Pradėjus arti apako jaučiai.
Kaukai II k., Miroslavo sen., Alytaus r.
GPS: 54.352256, 23.784295 (WGS)
Dirmiškių piliakalnis įrengtas bevardžio upelio kairiajame krante esančioje aukštesnėje vietoje. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 6 m aukščio. Datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Nuo piliakalnio 350-450 m atstumu yra III – V a. pilkapynai. Tyrinėję piliakalnį pastebėjo, jog jis greičiausiai buvo skirtas ne gynybos, o kulto reikmėms. Legenda pasakoja, kad čia gyvenęs krivis įsimylėjo vaidilutę, pasižadėjusią gyventi skaistybėje, ir ją vedė. Tada ant jų krito dievų bausmė – su šventove nugrimzdo į kalną ir dabar ten gyvena. Iškilsią kartu su šventove pasaulio pabaigoje. Žmonės jiems atminti kalną apsodino rožėmis ir jas vadino piliarožėmis.
Dirmiškių k., Miroslavo sen., Alytaus r.
GPS: 54.277292, 23.932205 (WGS)
Tarp Obelijos ir Metelio ežerų yra Papėčių piliakalnis – tai pailga 7–10 m aukščio kalva, datuojamas I tūkst., nuo kurios atsiveria vaizdas į didžiuosius Dzūkijos ežerus: Obeliją, Metelį ir Dusią. Senoliai pasakoja, jog piliakalnio rytiniame šlaite buvo išlindęs grandinės galas. Vieną dieną susirinko žmonės ir ją traukė. Grandinė trūko ir galas įlindo į piliakalnio vidų. Kas vėliau bandė tą grandinę ištraukti, tas būdavo įtraukiamas į kalno požemius. Manoma, jog požemyje yra nugrimzdusi bažnyčia.
Papėčių k., Miroslavo sen., Alytaus r.
GPS: 54.314143, 23.797019 (WGS)
Žilvios piliakalnis
Pupasodžio kaime, beržų apsuptyje, pasislėpęs Žilvios piliakalnis, vadinamas Pupasodžio. Manoma, kad piliakalnis buvo gerai įtvirtintas ir įėjo į lietuvių Nemuno gynybinę sistemą. Legenda pasakoja, kad dėl bailumo buvo užkeikta septyniasdešimt čia tvirtovėje buvusių kareivių, kurie Švento Jono naktį išeina ant kalno zuikiais pasivertę. Medžiotojai giriasi šovę į tuos zuikius, bet jų kulka neimanti.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. vid. – II tūkst. pr. Šlaitai statūs, 7–12 m aukščio.
Pupasodžio k., Miroslavo sen., Alytaus r.
GPS: 54.297792, 23.953746 (WGS)
Miroslavo apylinkių įdomias ir lankytinas vietas galima rasti čia – www.alytusinfo.lt/data/ckfinder/files/Miroslavas_2020%2012%2019.pdf
Informaciją parengė Alytaus TIC
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.