Beveik du mėnesius, iki spalio 28-osios, Kauno rajono muziejuje, Raudondvario pilyje, viešės pasaulyje žinomo dailininko Henri de Toulouse-Lautreco iliustracijų graviūrų iš Georges’o Clemenceau knygos „Sinajaus pakraštyje“ paroda.
Paroda atidaroma penktadienio vakarą. Joje eksponuojami kūriniai yra iš privačios Kesauri kolekcijos.
Pristatant ekspoziciją, primenama, kad G. Clemenceau knygoje „Sinajaus pakraštyje“ išsamiai aprašomas žydų gyvenimas bei istorija. H. de Toulouse-Lautrecas sukūrė knygos viršelio dizainą ir iliustracijas, kurios perteikė jo požiūrį į politinę situaciją. „Sinajaus pakraštyje“ gali būti laikomas H. de Toulouse-Lautreco postūmiu į politinę areną, turinčiu tam tikrą sociologinę reikšmę.
Būsimasis menininkas gimė 1864-ųjų lapkritį Albi mieste, aristokratų šeimoje. Jo tėvas Alfonsas turėjo Tulūzos grafo titulą ir su Henri motina Adele buvo kilę iš tos pačios giminės. Tėvas bei dėdė, tapytojai mėgėjai, tapydavo medžioklės scenas ir arklius. 1872 metais H. de Toulouse-Lautrecas kartu su motina išvyko į Paryžių ir įstojo mokytis į Fontano licėjų (dabar Kondorsė licėjus). Čia susipažino ir tapo ilgamečiais draugais su Maurice’u Joyant’u, kurio parašyta H. de Toulouse-Lautreco biografija – svarbus šaltinis apie dailininko gyvenimą. 1875-ųjų sausį H. de Toulouse-Lautrecas paliko licėjų dėl sveikatos sutrikimų ir apie metus praleido klinikoje prie Paryžiaus. Vėliau gyveno šeimos rūmuose Kamžake, Averone. Jį tapybos ir piešimo mokė dailininkas Renė Princeteau (1839-1914).
Dar ankstyvoje jaunystėje H. de Toulouse-Lautrecas stebėjo aplinką ir piešė bei lipdė iš molio tai, ką matė. Itin mėgo vaizduoti gyvūnus, medžioklės scenas, taip pat piešė portretus. Tačiau aristokratų šeimai tokia profesija nebuvo priimtina, tad jaunuolis buvo spaudžiamas rinktis karininko dalią. Bet prasta sveikata bei kojų lūžiai 1878 m. ir 1879 m. padėjo būsimajam dailininkui pasirinkti būtent meno kelią. Traumos sustabdė kojų augimą. Jis mokėsi gulėdamas lovoje ir 1881 m. apsigynė bakalaureatą Tulūzoje.
1882 m. balandį, patartas savo mokytojo R. Princeteau, H. de Toulouse-Lautrecas įstojo mokytis į akademinio tapytojo Leono Bonnat studiją, tačiau šis mokytojas jo piešimą pavadino „paprasčiausiai atstumtinu“.
1882 m. rugsėjį H. de Toulouse-Lautrecas įstojo į Fernand’o Cormono studiją Monmartre. Per 5 mokymosi metus jis susipažino su impresionistų kūryba, jo tapybos paletė pašviesėjo.
Monmartre H. de Toulouse-Lautrecas pasinėrė į vietinius pasilinksminimus, gyveno tarp žemosios klasės atstovų. Jo paveikslų temos – kabaretų atmosfera, lankytojai, šokėjai, dainininkai, prostitutės ir ypač raudonplaukės, išraiškingos, spalvingos moterys. Taip pat menininkas praleisdavo daug laiko neturtingųjų rajonuose eskizuodamas rusų ir lenkų žydų portretus.
H. de Toulouse-Lautrecas mirė 1901 m. rugsėjo 9 d. Albi mieste yra įsteigtas H. de Toulouse-Lautrecas muziejus.
Autorė: Birutė Mačienė