Lankytinos vietos Alytuje.
Alytus – didžiausias Pietų Lietuvos ir šeštas pagal dydį Lietuvos miestas. Apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras, kuriame rasite aukščiausią pėsčiųjų tiltą, įspūdingą piliakalnį, puikius parkus ir nuostabų Dzūkijos miestą.
Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas
Aukščiausias Lietuvoje Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. Jis sujungė abiejų, miestą dalijusio, Nemuno krantų dviračių takus.
XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos (tuo metu dabartinė Lietuvos teritorija buvo užgrobta carinės Rusijos) sienas, į Alytų, kaip III klasės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas, kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui.
Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti caro kariuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas.
Šiandieninį tiltą pamėgo ekstremalių pramogų entuziastai – nuo jo organizuojami visame pasaulyje populiarūs šuoliai su virvėmis (https://ropejumping.lt). Jo prieigose pastatyta plieno rožių širdelė, ant kurios drąsiai galima kabinti meilės spyneles. Šis Alytaus tiltas – vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje metrais galima išmatuoti savo meilę. Ant jo yra šešios kas 40 metrų žymos, ties jomis įvardyta meilės pagal Aristotelio filosofiją rūšis. Įrodyti savo meilę mylimam ar artimam žmogui galima nunešant jį ant rankų iki tam tikros meilės rūšį žyminčios ribos.
Tiltą puošia V. Kančiausko skulptūra „Obels žiedas“.
Dainų slėnis, Alytus
GPS: 54.393116, 24.081376 (WGS)
Lankytinos vietos Alytuje stebina keliautojus savo įvairove!
Vidzgirio botaninio draustinio pažintinis gamtos takas – leis Jums pasimėgauti nuostabia gamta.
Alytaus miesto teritorijoje driekiasi 452 ha Vidzgirio miškas (1960 m. 388 ha paskelbta botaniniu draustiniu) – unikali natūralios gamtos sala Alytaus mieste. Tokio miško neturi nei vienas iš didžiųjų Lietuvo miestų. Vidzgirio miške auga didžiausias vientisas skroblynas Lietuvoje (skroblynai saugomi visoje Europoje), veši plačialapiai bei griovų ir šlaitų miškai, ąžuolynai (daugelio amžius siekia 100–120 m.), didelę botaninę vertę turintys retieji augalai, gyvena saugomos paukščių, varliagyvių ir vabzdžių rūšys. Vidzgirio miške, senose ąžuolų drevėse gyvena niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita) – vienas rečiausių ir labiausiai saugomų Europos vabalų.
2009 m. draustinis įtrauktas į Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.
Vidzgirio miškas liudija ir skaudžius Antrojo pasaulinio karo įvykius – čia yra Žydų memorialas – vieta, kurioje karo metu buvo šaudomi ir bendruose kapuose laidojami žydų tautybės žmonės.
Vidzgiro botaniniame draustinyje driekiasi pažintinis gamtinis takas. Jis prasideda prie informacinio stendo Pulko ir Vidzgirio gatvių sankirtoje. Visame miške nužymėti pasivaikščiojimo takai, sudarantys 9 km ilgio maršrutą. Įrengti informaciniai stendai, pasakojantys apie šio miško gyventojus, krypties ženklai, padedantys orientuotis take ir savarankiškai pažinti šį nuostabų gamtos objektą. Kad kelionė vyktų sklandžiai – rekomenduojame nusifotografuoti tako pradžioje stende esantį žemėlapį. Visas takas – ne žiedinis, susipažinus su nepakartojama gamta, istorijos ir archeologijos paminklais, juo galima nueiti iki nuotykių parko „Tarzanija“. Beje, Vidzgirio miško takeliais veda ir Šv. Jokūbo piligrimų kelias Lietuvoje.
Gamtiniu požiūriu vertingiausioje miško dalyje, botaninio draustinio teritorijoje, įrengta apie 4 km žiedinė mokomoji tako dalis, kuri prasideda nuo automobilių stovėjimo aikštelės (GPS: 54.380301, 24.008476 (WGS)) prie tako link Radžiūnų piliakalnio. Ją galima pasiekti einant jau minėtu 9 km taku arba važiuojant autotransportu Santaikos gatve ir pasukus į žvyrkelį prie lankytino objekto kelio ženklo „Radžiūnų piliakalnis 1,5“.
Draustinio teritorijoje, Nemuno kairiajame krante, stūkso Radžiūnų piliakalnis su gyvenviete. Jis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Šlaitai statūs, 30–35 m aukščio. Jei tikėsime padavimais, tai piliakalnį supylė du broliai kunigaikščiai, kad galėtų apsiginti nuo priešų. Piliakalnio papėdėje įrengta laužavietė.
Neseniai greta šio piliakalnio buvo atrasti dar du piliakalniai – Radžiūnų piliakalnis ir Radžiūnų piliakalnis II.
Pulko g., Alytus
GPS: 54.377705, 24.040220 (WGS)
Visa Dzūkija Alytuje
Alytaus kraštotyros muziejaus ekspozicija „Sodžius Dzūkijon“ – tai pažintis, kaip gyveno mūsų senoliai XIX–XX a. sandūroje. Ekspozicijoje sumontuoti mediniai autentiškos sodybos fragmentai: specialiai apdorota mediena yra dalimis perkelta iš nukeltos senos sodybos. Įrengtas kambarys, klėtis, kamara, ūkinio pastato fragmentas. Mediniai elementai derinami su spausdintais etnografinės sodybos vaizdais. Ekspozicija leidžia susidaryti labai realų įspūdį, kaip atrodė senoviška dzūkų pirkia ir jos aplinka. Pasimatymas su penkiomis aprėdų laukiančiomis mergelėmis ir akimirkos iš XX a. pr. šeimos gyvenimo, pasakorių porinimai apie išdaigas, laumės vaikus ir senovinę jaunimo kultūrą, geriausių Dzūkijos grybautojų paslaptys ir patarimai, kaip su gyvulukais susišnekėti. Užsidėję virtualiosios realybės akinius lankytojai turės galimybę per 3 minutes apskrieti visą Dzūkiją, pasidairyti Zervynų kaime, apžiūrėti sodybas, o savarankiškam ekspozicijos pažinimui sukurtas audiogidas trimis kalbomis. Čia veiklos ras ir dideli, ir maži.
Alytaus kraštotyros muziejus
Savanorių g. 6, Alytus
GPS: 54.397854, 24.050482 (WGS)
www.alytausmuziejus.lt/muziejus-turas
Lankytinos vietos Alytuje – Dzūkijos sostinėje – džiugina keliautojus savo gausa.
Jaunimo parkas – dar viena iš jų.
Jaunimo parkas įkurtas 1982 m., plotas 36,6 ha. Dalį parko teritorijos – apie 14 ha užima natūraliai augančios pušų grupės, kita teritorija apželdinta, formuojant atviras ir pusiau atviras erdves, pagarbiai išryškinant vietos gamtą, nepakeičiant reljefo. Po poros metų jame grupė skulptorių, vadovaujama N. Nasvyčio ir Alytaus vyriausiojo dailininko A. Stankevičiaus, sukūrė pirmąją Lietuvoje aštuonių metalo plastikos skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą parkui. Alytaus Jaunimo parke įkurta metalo plastikos skulptūrų ekspozicija buvo pirmoji ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Prabėgus geram dešimtmečiui šį skulptūrų ansamblį papildė dar dvi, užsienio autorių dovanotos skulptūros.
Šiandien parką puošia išpuoselėti gėlynai. Jis pritaikytas renginiams, ekstremalaus sporto mėgėjams, laisvalaikiui ir ramiam poilsiui, čia įrengtos vaikų žaidimų, šachmatų, sporto, grilio zona, pažymėti dviračių takai, įrengta parkūro aikštelė, riedlenčių parkas bei dvi dviračių kalnelių trasos (angl. „pumptrack“). Viena trasa skirta vaikams ir pradedantiesiems, o kita – pagrindinė, 2019 m. atidaryta, didžiausia dviračių kalnelių trasa Lietuvoje, puikiai tinkanti ir lenktynėms „vienas prieš vieną“.
Šiemet balandžio mėnesį parką papuoš Meilės labirintas.
Parko g., Alytus
GPS: 54.404933, 24.027689 (WGS)
Alytaus piliakalnis
Alytaus piliakalnis – šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas, kurio papėdę puošia skulptūrų ekspozicija „Alytaus piliakalnio protėviai“. Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Kadaise gyveno kunigaikštis Alyta, kuris pamilo vaidilutę Mirgrausėlę. Vietos pilį užpuolė kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, Alyta prasiveržė iš kryžiuočių apsupties, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, ją paslėpė ir grįžo į kovą. Narsiai kovėsi, bet žuvo. Mirgrausėlė tai sužinojusi taip graudžiai verkė, kad jos ašaros upeliu pradėjo tekėti į Nemuną. Upelį žyniai pavadino Alytupiu, o greta įsikūrusį miestą – Alytumi. Ir šiandien, greta piliakalnio, į Nemuną teka šis Mirgrausėlės ašarų upelis. Jame kartais pasitaiko stebuklingų varlių. Jei ieškote antrosios pusės, jis jums pagelbės, – upelyje gaudykite varlę, prauskite jai burną ir bučiuokite. Jei varlė stebuklinga – gausite, ko ieškojote, jei varlė ne stebuklinga – po bučinio ji jau nebus paprasta varlė, o bus bučiuota varlė ir labai populiari tarp savų.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a. Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į Rytus nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu.
Netoli piliakalnio yra aukščiausias Lietuvoje (38,1 m) Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas ant išlikusių senojo geležinkelio tiltų taurų (1899 m.). Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki kairiakrančio miesto panorama. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštele, treniruokliais ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Muiželėnų miško rekreacinės zonos ir mitologinio Klebono akmens Nemune.
Piliakalnio g., Alytus
GPS: 54.396871, 24.078962 (WGS)
Taip smagu atrasti naujas vietas ten, kur nesame buvę. Šios lankytinos vietos Alytuje tikrai vertos keliautojų dėmesio.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.