Žodis „safaris“ yra kilęs iš suahilių ir arabų kalbų, bei reiškia kelionę (vykti į kelionę). Pirmieji safariai buvo karavanai, gabenantys prekes, o taip pat ir vergus. Tačiau jau XIX amžiaus pabaigoje seras Ričardas Burtonas (nepainiokite su Holivudo kino žvaigžde) safariais pavadino iš pradžių ekspedicines, paskui ir pramogines keliones į Afrikos gilumą. XX amžiaus pradžioje verslūs europiečiai, vėliau pavadinti „baltaisiais medžiotojais“, ėmė organizuoti ir reklamuoti safarius įtakingiems atvykėliams, norintiems pamatyti įspūdingus Afrikos gyvūnus.
Viename garsiausių safarių dalyvavo buvęs JAV prezidentas Teodoras Ruzveltas su sūnumi. Du garbingi svečiai lydimi britų medžiotojo ir 250 nešikų bei gidų keliavo nuo Mombasos (Kenija) per visą Britų Rytų Afriką iki pat Belgijos Kongo, o vėliau iki Sudano. Pakeliui Ruzveltai nušovė daugiau nei 500 gyvūnų, įskaitant 17 liūtų, 11 dramblių ir 20 raganosių. Prezidentas net išleido knygą apie savo nuotykius.
Nors stambių Afrikos gyvūnų medžioklė buvo labai paplitusi ir pietinėje Afrikoje, safario „prekės ženklas“ labiausiai išpopuliarėjo rytų Afrikoje, tuo metu pasidalintoje tarp Didžiosios Britanijos ir Vokietijos – dabartinė Kenija, Tanzanija, Uganda ir Ruanda. Europiečiai romantizavo medžioklę, kuria užsiėmė aristokratai. O taip pat šios medžioklės turėjo ir labai praktinį kolonistinį tikslą – tose teritorijose buvo auginami pinigus nešantys derliai (kava, arbata, medvilnė ir t.t.), o nekontroliuojami laukinių gyvūnų kiekiai kėlė jiems grėsmę. Štai britų kolonijinė valdžia už 50 svarų mokestį leisdavo nušauti 2 buivolus, 2 hipopotamus, 1 elandą (didžiausia Afrikos antilopė), 22 zebrus, 6 oriksus, virš 250 įvairių kitų antilopių, 84 kolobus beždžiones ir neribojo liūtų ir leopardų medžioklės.
Savo safarių patirtį aprašė Ernestas Hemingvėjus „Kilimandžaro sniegynuose“, „Žaliosiose Afrikos kalvose“ ir kitose knygose. Tą laikotarpį puikiai atskleidžia ir Karen Blixen knyga „Iš Afrikos“ (bei pagal ją pastatytas filmas), bet užteks apie istoriją. Dabartiniai safariai nė iš tolo nebeprimena tų nuotykių. Afriką keičia brakonieriavimas, klimato kaita ir ekonominis augimas. Ir šiais laikais kai kuriuos didžiuosius žvėris, atsidūrusius ant išnykimo ribos yra daug sunkiau pastebėti.
Labiausiai visi trokšta pamatyti didįjį penketą (Big Five), šis terminas taip pat kilęs iš ankstyvųjų safarių ir baltųjų medžiotojų laikų bei apibūdina didžiausius ir sunkiausiai sumedžiojamus Afrikos gyvūnus: liūtą, leopardą, dramblį, raganosį ir buivolą. Kaip matote, taip pat didelių žirafų ar hipopotamų sąraše nėra – jų Afrikoje vis dar gausu, o ir medžioti nebuvo sunku.
Dabar mes „medžiojame“ su fotoaparatais, o į safarius gali vykti ir vaikai (paprastai nuo 8 – 9 metų amžiaus). Gyvenimo sąlygos pačios įvairiausios – nuo paprastų palapinių iki prabangių lodžijų, kur naktis gali kainuoti ir tūkstančius eurų. Ko gero pats populiariausias yra biudžeto viduriukas – stacionarios palapinės su visais patogumais, kuriose vis dar galima pasijusti senuoju nuotykių ieškotoju neatsisakant civilizacijos atneštų patogumų.
Patarimai, kaip pasirinkti kelionę
Jei norite geriausių safarių iš karto – rinkitės Serengečio nacionalinį parką Tanzanijoje arba Kriugerio parką Pietų Afrikos respublikoje. Žinoma, ir čia vis dar išliks tikimybė, kad taip trokštamų plėšrūnų nepamatysite. Laukinė gamta ant padėklo jums pramogų neatneša. Jei esate itin „nelaimingas“ keliautojas, galite važiuoti į privačius gamtos rezervatus, kur aptvertose didelėse teritorijose garantuotai pamatysite plėšrūnus. Tai ne zoologijos sodas, bet vis dėlto žmogaus priežiūra ir įsikišimas į tas gamtos sistemas manęs asmeniškai nežavi. Dingsta tas džiaugsmas, kad savo tikslą pasiekei sąžiningai.
Neturintiems kantrybės vietinės Namibijos fermos taip pat pasiūlys galimybę pamatyti gepardus. Gepardai – patys greičiausi žinduoliai žemėje, medžiojantys naktimis, tad rečiausiai pamatomi įprasto safario metu. Vis dėlto reikia būti atsargiems ir nepatekti į vietinį zoologijos sodą. „Man pasisekė ir aš galėjau pamaitinti 15 gepardų!” džiaugėsi vienas tokios vietos lankytojas. Bet kai matai gepardą, ištreniruotą nuimti turistui kepurę nuo galvos, po pirminio džiaugsmo ir susižavėjimo apima liūdesys.
Itin daug abejotinos reputacijos projektų yra daroma su liūtais. Mokslo ir gyvūnų išsaugojimo tikslais prisidengiantys centrai kviečiasi iš viso pasaulio atvykti savanorius, kurie turi ne tik padėti liūtų „tyrimuose“, bet ir paaukoti nemenką pinigų sumą. Labai atidžiai rinkitės vietas, net jei ir nesiruošiate skirti kelių savaičių savo laiko apsaugant žvėrių karalius, o norite tiesiog pamatyti juos iš arčiau. Viena iš populiariausių tokių pseudo liūtų išsaugojimo projektų veiklų yra auginti liūtus medžioklei. Kasdien nuo vieno iki trijų liūtų yra nušaunama vien tik Pietų Afrikos respublikoje medžioklės rezervatuose. Skaičiuojama, kad pasaulyje medžioklei auginamų liūtų yra beveik 10 tūkstančių.
Kaip viskas vyksta safaryje?
Keliaudami į safarius būkite pasiruošę ilgai kratytis automobiliuose – išlipti iš jų griežtai draudžiama, arba leidžiama tik tam tikrose vietose griežtai prižiūrint lydintiems gidams. Pamenu tokią patirtį Ugandoje Karalienės Elžbietos nacionaliniame parke. Sustojome greta kelių kitų džipų iš kurių visi kantriai spoksojo į pievą, kurioje kartas nuo karto iškildavo rudas uodegos kutosas ir dar rečiau – liūtės galva. Mūsų fotoaparatai pridarė tų neryškių nuotraukų, o gidas Farukas pasiūlė važiuoti. Nuvažiavome nepilną kilometrą, vis dar matėme liūtų belaukiančius, o mes išsitraukėme staliuką, staltiesę ir taures – leidžiantis saulei gėrėme pusšiltį putojantį vyną, šiek tiek su nerimu stebėjome veiksmą prie mašinų, bet tas saulėlydis tikrai gali būti priskirtas prie tų įsimintiniausių gyvenimo saulėlydžių sąrašo.
Ar mes nerizikavome? Žinoma, kad ne. Patyręs gidas žino gyvūnų elgesį. Taip, liūtai medžioja auštant ar saulei leidžiantis (naktimis jos nemato taip gerai, o dienomis per karšta), tačiau aplink nesimatė jokių kitų gyvūnų, tad tikimybė, kad kažkas staigiai išnirs iš žolių – buvo minimali.
Važiuojant į safarį visada sulauksite perspėjimo neiškišti rankų per langą, nesėdėti ant automobilio stogo – gyvūnai yra pripratę matyti mašiną kaip nekenksmingą padarą, kuris jiems nekelia jokios grėsmės. Tačiau išvydę ir atpažinę žmogų, plėšrūnai jaučia pavojų. Jei pavojus toli – jie tiesiog pabėgs, o jei esate per daug arti – jų reakcija bus pulti.
Viena iš labiausiai žinomų safarių patirčių yra antilopių gnu migracijos stebėjimas. Tai yra didžiausias kasmetinis žvėrių judėjimas (skaičiuojama apie 1,5 milijono antilopių), palydimas 200 tūkstančių zebrų ir gazelių, beieškant maisto ir vandens Tanzanijos ir Kenijos teritorijose. Gyvūnai nukeliauja apie 800 kilometrų vieno ciklo metu. Migracija tęsiasi visus metus, tad ją stebėti galėsite bet kuriuo metų laiku. Pasaulyje labiausiai išgarsėjęs antilopių gnu šokimas nuo skardžio į Maros upę, Kenijos ir Tanzanijos pasienyje – tai paprastai vyksta rugsėjo mėnesį (nors klimatui keičiantis ir šis reginys gali keisti savo laiką). Antilopių gnu, šokančių į Mara upę, laukia krokodilai. Jie panardina auką po vandeniu ir sudrasko į kąsnius. Krokodilas gali iššokti iš vandens per pusę savo kūno ilgio. Kitas puikus metas keliauti yra vasaris, kada antilopės gnu atsiveda jauniklių. Aplink visada pamatysite ir plėšrūnų, tykančių lengvo grobio. Daugiau kaip 3000 liūtų seka migruojančias bandas per Serengečio parką. Migracija gali atrodyti chaotiška, bet mokslininkai tvirtina, kad antilopės gnu turi lyg ir bendruomenės protą, kai banda sistemiškai stebi aplinką ir įveikia kliūtis kartu.
Kuris laikas geriausias?
Visuotinai pripažintas geriausias metas vykti į safarius yra nuo birželio iki spalio mėnesio. Tuo metu rytinėje ir pietinėje Afrikoje sausasis sezonas, tad gyvūnai labiau būriuojasi prie retų vandens šaltinių ir juos lengviau surasti. Žolės ir krūmai išretėja, kas irgi pagerina jūsų galimybes juos pastebėti, ypač, jei išsiruošėte į savarankišką safarį, kai nuomota mašina po nacionalinį parką važinėjate patys. Itin tam tinkamas yra Kriugerio parkas, kuriame tiek daug asfaltuotų kelių, kad jautiesi lyg kokiam pramogų parke Europoje. Krugerio parkas Pietų Afrikoje laikomas vienu didžiausių ir gausiausių laukinės gyvūnijos bastionų. Vieni apie jį pasakoja daugybę įdomiausių istorijų, kiti smerkia už tai, kad čia nuolat daug turistų. Taip, čia net 850 kilometrų asfaltuoto kelio (parkas užima 20 000 kvadratinių kilometrų, iš viso 2500 kilometrų kelių), bet jeigu visus juos nuvažiuotumėte žvalgydamiesi po 100 metrų aplink – pamatytumėte tik 2 procentus visos parko teritorijos. Tad net jei esate tikras vienišas keliautojas, mėgstantis žengti ten, kur kiti nesilanko, – vis tiek galite drąsiai čia užsukti. O toliau jau viskas priklausys tik nuo jūsų sėkmės.
Bet tikrai nebūtina apsiriboti vien sausuoju sezonu, kai nakvynės kainos smarkiai pakyla. Afrikoje nėra daug itin smarkių liūčių, tad kai kuriais sezonais lietaus lašai, barbenantys į stogą atostogų nesugadins, o žalesnės savanos labiau pradžiugins. Lietaus sezonas itin džiugina paukščių stebėtojus – šia kelionių specifika man vis dar nepavyksta užsikrėsti, labiausiai dėl to, kad tą daugybę paukščių rūšių taip sunku atsiminti.
Įdomu ar nuobodu?
Važiuoti į safarį gali būti ir įdomu, ir nuobodu. Nuobodu, jei nesi pasiruošęs kartais kelias valandas sukti ratus po kurį nors nacionalinį parką. Iš pradžių, ypač, jei tai pirmoji tavo patirtis, džiaugiesi įvairiomis antilopėmis, zebrais, toli horizonte linguojančiais žirafų kaklais, prie girdyklos atėjusia dramblių banda ar upės vagoje kyšančiomis begemotų nugaromis. Vėliau vis labiau ima kilti noras pamatyti tuos pačius gyvūnus itin arti, o labiausiai ieškai liūtų ar kitų retesnių plėšrūnų.
Pirmasis susitikimas su liūtu visada būna kupinas džiugesio ir net nelabai svarbu, kad liūto matosi tik tolimas siluetas šešėlyje po atokiu medžiu. Apvažiavusi ne vieną šalį, ir keliaudama kartu su tiek pirmą, tiek kelintą kartą į Afriką keliaujančiais žmonėmis, galiu patvirtinti, kad noras pamatyti tikrai nedingsta. Priešingai – norisi vis daugiau ir daugiau.
Kelionių į Afriką su Travel Planet ieškokite čia https://travelplanet.lt/kelioniu-kryptys/afrika
Gabrielė Štaraitė, www.travelplanet.lt
