Knygnešio diena minima kasmet kovo 16-ąją, garsiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo dieną 1846 metais.
Krekenavos regioniniame parke veikia vienintelis pasaulyje Knygnešių muziejus. Jis įkurtas Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje, mat čia XIX amžiuje buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, slėpta draudžiama spauda. Į svirną užsukdavo ir rašytojas J. Tumas–Vaižgantas, kai 1902–1905 metais klebonavo Vadaktėliuose.
AR ŽINOTE, KAD…
- Rytų Prūsijoje 1864–1896 m. buvo išspausdinta daugiau kaip 3,5 milijono egzempliorių leidinių lietuvių kalba, – 500 tūkstančių elementorių, daugiau kaip 300 tūkstančių mokslinių ir kitokių pasaulietinių leidinių, 75 tūkstančiai laikraščių.
- Muitinėse sulaikytų knygų skaičius: 1891–1893 metais. 37 718 vnt., 1894–1896 metais – 40 335 vnt., 1900–1902 metais – 56 182 vnt.
- Knygos buvo pakuojamos į 32 kg sveriančius pakus. Todėl knygų nešėjai buvo vadinami pakininkais.
- Lietuviškos spaudos gabentojus pirmą kartą pavadino knygnešiais aušrininkas Jonas Šliūpas.
- 1865–1904 metais gabendami ir platindami lietuvišką spaudą caro valdžios policijai ir žandarams įkliuvo 2 900 žmonių.
- Rusijos vidaus reikalų ministras, atsakydamas į Žemaičių pavyskupio Antano Baranausko prašymą grąžinti lietuviams spaudą, pabrėžė: „Nereikia mums nei jūsų meilės, nei jūsų pačių. Praeis kuris laikas, prasilies Lietuvoje daug ašarų ir kraujo, o Lietuva pasiliks rusiška ir stačiatikiška“.
- Garsiausias iš knygnešių Jurgis Bielinis buvo baigęs tik vokišką Rygos pradžios mokyklą, bet mokėjo vokiečių, latvių, lenkų ir rusų kalbas. Į knygnešio kelią stojo būdamas vos septyniolikos metų. Net buvo įsirengęs savo slaptą spaustuvėlę, kurioje leido laikraštį „Baltasis erelis“.
- 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią pasaulyje.