Šv. Velykos – atgimimo, prisikelimo ir pavasario šventė, seniau ji buvusi net svarbesnė už Kalėdas, nes lietuvių gyvenimas buvo stipriai susijęs su gamta ir gamtos nubudimu po žiemos miego. Matyt todėl, Lietuvoje galime rasti nemažai įdomių su Velykomis susijusių objektų ir papročių.
Skulptūra ,,Margutis’’ Vilnius
Jis buvo pastatytas 2001 metais ir simbolizavo Užupio atgimimą bei tikrosios skulptūros laukimą. Tuo metu buvo renkami pinigai jau kuriamai Angelo skulptūrai, kuri ir turėjo „išsiristi“ iš kiaušinio.
Tik margučiui stovint visus metus žmonės ėmė ir įprato prie neįprastos skulptūros. Todėl 2002 metais atidengus „Angelo“ skulptūrą, „Kiaušinis“ iš Užupio iškeliavo ne į užmarštį, o į kitą vietą – aikštę Šv. Stepono, Pylimo ir Raugyklos gatvių sankirtoje.
Čia jis puikiai tiko prie eklektiškų pastatų supamos, visada judrios aikštės. Tiesa, margutis tikriausiai nepateisintų savo vardo, jei jo vis kas nors nebandytų nuridenti. Ir dabar dalis vilniečių siekia išsaugoti šį paminklą nepakitusi, kol kiti palaiko naują projektą, kuris būtų įgyvendinamas senojo „Kiaušinio“ vietoje.
Didžiausia kiaušinių kolekcija Lietuvoje
Garsiausias kiaušinių margintojas ir kolekcininkas Vladas Martikonis savo rankomis margintus kiaušinius dovanoja Lietuvos muziejams ir yra kviečiamas savo talentu dalintis su šalies mokyklomis. Jo kolekcijoje per 300 kiaušinių.
V. Martikonio dovanotų margučių turi keli Lietuvos muziejai. Pirmuosius savo rankomis išpuoštus margučius jis demonstravo 1980 metais surengtoje respublikinėje tautodailės parodoje.
Didžiausia paukščių kiaušinių kolekcija
T.Ivanausko muziejuje sukaupta didžiausia šalyje paukščių kiaušinių kolekcija. Ekspozicijoje apie 1000 paukščių kiaušinių dėčių, 150 lizdų, surinktų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
,,Neatpažinto augimo erdvė’’ arba Dinozauriški kiaušiniai Europos parke
Dvidešimt dvi skirtingo dydžio betoninės formos ir masyvių riedulių grandinė sukuria įspūdingą kraštovaizdį, erdvę patirčiai.
„Pavasarį sprogsta pumpurai – gyvybės pritvinkusi forma, vasarą šienas kraunamas į kupetas, – jų forma taip pat panaši. Kaip ir neprasiskleidusių žiedų. Žmogaus viduje taip pat yra panašių kontūrų… Bandai atidaryti duris, už jų randi kitas, už tų – dar vienas, o šių negali atidaryti… Kiekvienas šiems anonimiškiems nežinomiems objektams suteiks savo reikšmę.“ Magdalena Abakanovič (Abakanowicz) apie savo kūrinį „Neatpažinto augimo erdvė“ Europos parke.
Rekordinė kiaušinienė
1219 kiaušinių, 6 kilogramai žalumynų, 3,5 kilogramų lašinių ir 1 kilogramas druskos. Kiaušinienė kepta specialioje keptuvėje, kurios skersmuo siekė 1,5 metro, o ji sverė 102 kilogramus. Virėjai Ramūnas Žukauskas, Mindaugas Galvelis ir Audrius Lapienis kiaušinienę kepė valandą. 2002 metais iškepta kiaušinienė pretendavo į „Guinness” pasaulio rekordą.
„100 zuikių susirinko. Net žalia girelė linko“ – Zuikių muziejus
Zuikių muziejus – sukurtas Sasnavos bendruomenės. Zuikių muziejus – vienintelis Lietuvoje ir antras pasaulyje zuikių muziejus, kuriame vyksta edukacinės programos vaikams.
Zuikių muziejuje galima pamatyti net apie 700 įvairiausių zuikių: mažiausias – vos 1 cm., didžiausias – 1 m.
Kiaušinis Gintaro muziejuje Palangoje
Gintaro muziejuje galite pamatyti įvairiausių gintarų, tarp jų ir natūraliai susiformavę kiaušinio formos gintarai.
Margučių medžiai Šeduvoje ir Švėkšnoje
Ant Velykų medžio Šeduvoje – visas tuntas margučių. 8483 – tiek margučių suposi ant Velykų medžio užpernai.
Šeduvos Velykų medžio rekordas buvo užfiksuotas du kartus: 2013 ir 2015 metais. 2013 metais ant darželio kieme augančio Velykų medžio kabėjo 1 853 margučiai, 2015 metais – 3 345.
Pernai Šeduvos lopšelio-darželio kieme atidaryta Velykinių medžių margučių alėja, margučiais papuošti 11 medelių.
Tarsi Šeduvai atsakydami švėkšniškiai Velykų medį Švėkšnos aikštėje, šalia Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios, užpernai papuošė 32 099 margučiais.
Pirmaisiais metais ant jo buvo 7751, o užpernai – 16 tūkst. 140.
Velykų būgno mušimas Vadokliuose
Vadokliuose, Panevėžio raj. Šv. Velykų rytą mušamas būgnas. Tai senovinė, po Pirmojo pasaulinio karo gimusi, iš kartos į kartą perduodama tradicija. Tradicija išskirtinė ir tuo, kad šiemet vadokliečių Velykų būgno mušimas paskelbtas nacionaline nematerialaus kultūros paveldo vertybe.
Velykų boba ir kodėl taip vadinama
Boba – saldus mielinis pyragas, Tradicinis Vidurio ir Rytų Europos virtuvių (rusų, ukrainiečių, lenkų, lietuvių, vokiečių, Balkanų tautų, žydų aškenazių) konditerinis gaminys.
Laikoma, kad bobos kilo iš vakarų Rusios (Naugardo, Polocko, Pskovo kraštų). Nuo XIX a. tradicinė bobų gamyba nunyko, jas pakeitė panašūs, mažesni pyragai, Rusijoje vadinami „babkomis“.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.