Devyniolika dabar giedančių meldinių nendrinukių Žuvinto šlapynėje yra kone triskart didesnis skaičius, lyginant su pernykštėmis septyniomis. Tai rečiausiai aptinkama perinti, globaliai nykstanti žvirblinių būrio paukščių rūšis Lietuvoje.
Nendrinukių buvo daugiau tik 2020 metais, kai po sėkmingai LIFE projekto komandos vykdytos jauniklių translokacijos, šlapiuose Kiaulyčios ir Liepakojų žemapelkių, Žuvinto paežerės viksvynuose giedojo net 33 paukščiai. Po to sekę du perėjimo sezonai buvo labai nepalankūs nendrinukėms: vasaros sausros džiovino viksvynus, vėliau užliejo liūtys, o perėjimo buveinių būklė nepagerėjo.
Pasak Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologo Arūno Pranaičio, gamtosaugininkai pakartotinės šių metų apskaitos liepos viduryje metu gausiausiai giedančius paukščius aptiko pernai nešienautuose viksvynuose. Užtai ten, kur pernai šienauta, bet dėl lietų pradalgėse žolė liko neišvežta – viksvos atžėlė visai skystos ir netinkamos lizdams sukti.
Ne kasmet šiai rūšiai perėti būna tokie geri metai, kaip šią vasarą. Deja, ne visos jos išperės sėkmingai – šlapynių priežiūrą vykdantys ūkininkai kai kur jau pjauna viksvynus su visais nendrinukių lizdais…
Visoje Europoje, kur peri meldinė nendrinukė – tokių tėra likę vos keturios šalys, ji yra saugoma. Ne veltui dedama daug pastangų, kad ši giesmininkų rūšis išliktų.
Mūsų šalyje pati didžiausia meldinių nendrinukių populiacija aprinkama Nemuno deltoje, Žuvinte ji gerokai menkesnė, tačiau ne mažiau svarbi.
