Beribių Suvalkijos lygumų kamputyje, trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – pasienyje prigludęs Vištyčio regioninis parkas, kurio kraštovaizdį formavo paskutinio ledynmečio ledo liežuviai, sustūmė aukščiausias Sūduvos aukštumos kalvas, tarp jų įspraudė vaizdingą ir didžiulį Vištyčio ežerą, iš žemės gelmių į paviršių išrideno akmenis, o dubumas – pavertė pelkėmis. Išsaugoti Suvalkijos kraštui nebūdingą, itin kalvotą, 285,5 m. virš jūros lygio iškilusį Sūduvos kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą ir kultūros paveldo vertybes – tai pagrindinis Vištyčio regioninio parko steigimo tikslas.
Vienos iš aukščiausių kalvų Lietuvoje – tai vertingiausia Sūduvos kalvyno kraštovaizdžio dalis. Čia pašiaušusi tris viršukalnes dunkso kuprotoji Dunojaus ketera, raiškus Kylininkų moreninio masyvo kraštovaizdis išsiskiria neįprasta reljefo sąskaida su aukštomis, stambiomis ir sudėtingomis stačiašlaitėmis kalvomis, aplink kurias – daugybė mažesnių kalvelių, apaugusių brandžiais plačialapių miškais, vertingomis pievomis.
Plačiame duburyje tyvuliuoja kalvotosios Suvalkijos krašto puošmena – Vištyčio ežeras. Šis ežeras unikalus daugeliu požiūrių. Tai didžiausias ir giliausias Suvalkijos ežeras ir ketvirtas pagal dydį Lietuvoje. Vištyčio ežeras yra vienas iš aukščiausiai telkšančių ežerų Lietuvoje, o dėl švaraus ir skaidraus vandenio pramintas „Europos Baikalu“. Įsiterpęs tarp kalvų Vištyčio ežeras stebina pakrančių įvairove, o ir vandenyje gyvenančių žuvų ir bestuburių įvairovė gausi – aptinkamos 23 žuvų ir 150 bestuburių rūšys. Palypėjus ant Vištyčio ir Pavištyčio piliakalnių atsiveria puikūs vaizdai į tyvuliuojantį ežerą ir jo apylinkes.
Vištyčio regioniniame parke slypi ir daugiau praslinkusio paskutiniojo ledyno pėdsakų. Akmenuoti apylinkių laukai su šeštu pagal dydį Lietuvoje Vištyčio akmeniu – vieni jų. Vištyčio akmuo didžiausias Vištyčio regioninio parko riedulys, dažnai dar vadinamas Stebuklinguoju, Didžiuoju, Pėduotoju akmeniu. Sklandantys įvairūs pasakojimai ir padavimai priverčia patikėti, kad šis gamtos paveldo objektas nepaprastas ar net stebuklingas.
Ne mažesnes laukinės gamtos vertybes slepia gūdūs miškai. Drausgirio, Vištytgirio, Tadarinės miškai pasižymi Vidurio Europai būdinga augalija. Labai senuose skroblynuose esama pietuose paplitusių rūšių augalų: europinių miežvienių ir gebenių lipikių. Grybingirio miškas – vienintelė vieta Lietuvoje, kur plyti 70 metų neliesti, sunkiai praeinami miškai su skroblynų buveinėmis. Vištyčio regioniniame parke yra ir borealinių vakarų taigos, aukštapelkių ir tarpinių pelkių buveinių. Kitame Vištyčio ežero krante galima pamatyti plytinčią didžiąją ir vieną įspūdingiausių, seniausių Europos girių – Romintos girią.
Vištyčio miestelis – vienas seniausių Vilkaviškio rajone. Išsidėstęs šiaurinėje Vištyčio ežero pakrantėje ir apsuptas aukštų Sūduvos kalvyno kalvų, šis nedidelis miestelis mena net 452 metus trunkančią istoriją. Akmenuotos, kalvotos ir nederlingos žemės Vištyčio krašto gyventojų nedžiugino dideliais derliais, todėl nuo seno Vištytis garsėjo, kaip savotiškas amatų centras. Iki šių dienų Vištytyje išlikę du unikalūs, neįkainojami, beveik šimtmetį skaičiuojantys technikos paveldo paminklai: Vištyčio aliejinė ir Vištyčio vėjo malūnas su malūnininko namu. Kepurinis Vištyčio vėjo malūnas su išlikusia autentiška technologine įranga vienintelis toks Suvalkijos krašte, o tokių senovinių aliejinių Lietuvoje mažai beišlikę.
Suvalkijos pakraštyje įsikūręs Vištyčio regioninis parkas įdomus visais metų laikais, tad kviečiame atvykti ir pažinti gamtos išskirtinumą, saugomas vertybes.
