Vilniaus senamiestis yra didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje baroko stiliaus senamiestis. Pradėjęs formuotis viduramžiais, Vilniaus senamiestis išraiškingai atspindi miesto istoriją bei svarbiausias kultūros įtakas. Išlikę nemažai įvairių autentiškų XIV–XIX a. gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo, modernizmo pastatų (katalikų, liuteronų, stačiatikių bažnyčių, vienuolynų, rūmų, gyvenamųjų namų). Ši organiškai susiformavusi ir darniai persipynusi architektūrinė įvairovė atskleidžia Vilniaus kaip multikultūrinio miesto dvasią bei istorinę reikšmę architektūros ir kultūros vystymosi tendencijoms didelėje Rytų Europos dalyje.
Senamiestyje yra Pilies kalva, kurios viršūnėje stovi Gedimino bokštas ir Aukštutinės pilies įtvirtinimų likučiai. Pilies kalvos papėdėje yra Katedros aikštė, kurioje stovi paminklas Gediminui, Vilniaus katedra. Nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės tęsiasi Pilies gatvė, kurios tęsiniai – Didžioji ir Aušros vartų gatvės – siekia buvusią miesto gynybinę sieną ties Aušros vartais. Rotušės aikštėje yra Vilniaus rotušė (pastatyta 1799 m. klasicizmo stiliumi; jos autorius – architektas Laurynas Gucevičius, suprojektavęs taip pat ir Vilniaus katedrą). Rotušės aikštė susiformavo XIV a., plečiantis miestui. Pradžioje ten buvo turgaus aikštė, joje būdavo vykdomos bausmės nusikaltėliams. Rotušės aikštė dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą.
1941–1943 m. senamiestyje veikė Vilniaus getas.
1994 m. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, kaip vienas gražiausių Senojo žemyno miestų, turintis didžiausią barokinį senamiestį visoje Rytų ir Vidurio Europoje.
Nuo 2007 m. Vilniaus senamiestyje, viename iš nedaugelio pasaulio miestų, veikia audiogidų ekskursijos, kurias turistams siūlo Vilniaus turizmo informaciniai centrai.