Net 66 eglutes vienu metu nusipirko ir pasistatė Stiklo kvartalo, Dominikonų ir Savičiaus gatvių rezidentai. Daugeliui gerai žinoma Vilniaus senamiesčio širdis – Stiklo kvartalas ir vėl stebina vieninga bendruomene, siekiančia puošti šią vietą. Kvartalas mini Šv. Martyno dieną prie savo pirmų aukštų durų įžiebdami mažyčių kalėdinių eglučių vazonuose alėją ir kviečia visus kartu laukti šventinio Kalėdų laikotarpio. Prie visada puošnaus Stiklo kvartalo prisijungia Savičiaus gatvė – sesė, esanti kitoje Rotušės aikštės pusėje ir Dominikonų g. – Vilniaus gailestingumo ir dvasinės piligrimystės arterija.
Šv. Martyno diena minima lapkričio 11 dieną, šis laikotarpis skirtas ruoštis bei laukti Šv. Kalėdų šventės. 15-19 a. Šv. Martyno diena buvo siejama su daugeliu ritualų – rudens darbų užbaigimo, šviesos žibintų gaminimo ir eisenų. Žemaitijoje šią dieną kiekvienuose namuose valgydavo keptą žąsį ir iš jos krūtinkaulio burdavo, pagal šią dieną žmonės spręsdavo, koks oras bus per Kalėdas.
Tokia tradicija kvartale gyvuoja jau 4-ius metus iš eilės ir taip džiugina kvartalo svečius, gyventojus bei čia įsikūrusius verslus. Seniausio Vilniaus šeimos valdomo miško gėrybių restorano „Lokys” bendrasavininkė Rita Keršulytė sako, kad: „su Šv. Martyno diena į kvartalą ateina ypatinga, šventinė nuotaika, šeimos atvažiuoja su vaikais pasivaikščioti, kaimynai bando vienas už kitą gražiau įsirengti kiemelius, išpuošti langus, vitrinas, restoranai paruošti naujus patiekalus, dovanų rinkinius, pasiūlyti naujų įspūdžių švenčiantiems kartu”.
Artimiausiu metu Stiklo kvartalo bendruomenė pristatys naują maisto maršrutą, kurio metu bus galima ne tik gardžiai pavalgyti skirtinguose restoranuose, bet ir pasiklausyti neįtikėtinos, paslaptingos 600 metų skaičiuojančio žydiško auksakalių kvartalo istorijos.
Stiklo kvartalas yra įsikūręs greta Vilniaus Rotušės – Stiklių, M. Antokolskio, Gaono, Žydų bei Dominikonų gatvių ir jas ribojančių Vokiečių, Didžiosios bei Švarco gatvių teritorijoje. Šio kvartalo kūrybingos bendruomenės bendras tikslas – rengti kultūrinius maršrutus, pasakoti paslėptas Vilniaus senamiesčio istorijas, kurti tradicijas, gerinti kvartalo infrastruktūrą bei kviesti miesto gyventojus ir svečius čia kultūringai praleisti laisvalaikį.
Bendruomenės perka eglutes iš Lietuvos augintojų ir kiekvienais metais šventėms pasibaigus susodina jas atgal į dirvą, tokiu būdu tausodami tai, kas buvo sunkiai užauginta darbščių sodininkų rankomis.
