Vilniaus choralinė sinagoga arba Taharot Hakodeš sinagoga – vienintelė veikianti Vilniaus sinagoga.
1900 m. tuometinėje Zavalnos gatvėje (dabar Pylimo), gavę tuometinės Vilniaus gubernijos valdybos pritarimą, žydų švietėjai (maskiliai) pradėjo sinagogos statybas. 1902 m. architektas Dovydas Rozenhauzas parengė sinagogos pastato projektą. 1903 m. maldos namai atidaryti. Jos architektūros stilius – mauritaniškas. Antrame sinagogos aukšte yra moterų galerija ir choro patalpos.
Choralinės sinagogos pavadinimą įgavo dėl pamaldų metu giedamų giesmių.
Sinagogoje meldžiasi Lietuvos žydų bendruomenių nariai. Juose dažnai dalyvauja ir Vilniuje apsilankantys žydai iš viso pasaulio. Švenčiamos judėjų tradicinės šventės. Studijuojami religiniai tekstai, aktyvi ir moterų klubo veikla.
Kas yra mauritaniškas architektūros stilius?
Mauritaniška architektūra arba architektūrinis stilius, kuris istoriškai susiformavo vakariniame islamo pasaulyje, apimančiame Al-Andalusą (musulmonų valdomą Ispaniją ir Portugaliją 711–1492 m.), Maroką, Alžyrą, Tunisą ir Libiją (Magrebo dalis).
Šis architektūrinis stilius sujungė berberų kultūros Šiaurės Afrikoje, iki Islamo Iberijos (Romos, Bizantijos ir Visigoto) ir šiuolaikinių meno srovių įtaką Viduriniųjų Islamo rytuose, kad per amžius sukurtų unikalų stilių su tokiais atpažįstamais bruožais kaip „mauritaniška“ arka, riado sodai (vidinio kiemo sodai su simetrišku keturių dalių padalijimu) ir įmantrūs medienos, tinko ir plytelių apdailos geometriniai bei arabesko motyvai.
Daug vėliau, ypač XIX amžiuje, mauritaniškas stilius dažnai buvo imituojamas ar imituojamas neo-mauritaniško ar mauritaniško atgimimo stiliumi, kuris atsirado Europoje ir Amerikoje kaip romantizmo susidomėjimo „Rytu“ dalis, taip pat ypač kaip pasikartojantis naujos žydų sinagogos architektūros pasirinkimas.
Šiandien Choralinę sinagogą galite aplankyti susisiekus telefonu, ir susiderinus iš anksto – +370 526 12523.
Projekto partneris: Vilniaus miesto savivaldybė