Atlikti įplaukimo į Vilhelmo kanalą valymo darbai – kanalas sezonui paruoštas, laivyba per šliuzą atidaryta
Šiuo metu eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis Lietuvoje siekia 450 km. Lietuvos gamtinės sąlygos lemia, jog upių vagose kaupiasi sąnašos, Kuršių ir Kauno mariose atsiranda augalinės kliūtys, kurios laikui bėgant gali tapti kliūtimi laivams. Vidaus vandens kelių direkcija nuolatos prižiūri vidaus vandens kelius. Valo vandens vagas, jas reguliuoja, ženklina farvaterį, vykdo hidrografinius darbus.
Vidaus vandens kelių direkcija eksploatuoja Karaliaus Vilhelmo kanalo ruožą nuo Minijos iki Drevernos upės. Informacija apie jo būklę žinoma. Atlikti batimetriniai matavimai, padaryti kanalo pylimų nuo Minijos iki Drevernos upės skenavimo (fotografavimo) darbai su lazerine sistema Lidar, nustatyti pylimo aukščiai, augmenijos situacija. Analogiški darbai atliekami ir likusioje Vilhelmo kanalo dalyje nuo Drevernos iki Klaipėdos. Įplaukimas į Vilhelmo kanalą reikalavo valymo. Dar gegužės mėnesio pabaigoje buvo vykdomi valymo darbai ties Lankupių šliuzu iki Minijos upės. Šiame 150 m ilgio kanalo ruože buvo susidariusi sekluma, dėl jos net ir mažos grimzlės laivai sunkiai galėjo praplaukti – gylis buvo tik apie 0,5 m. Šiuo metu šiame ruože, kaip ir visame kanale, užtikrinimas ne mažesnis kaip 1-1,5 m net ir esant sausringam laikotarpiui. Kitas VVKD žingsnis atlikus valymo darbus – kanalo krantuose esančių išvirtusių medžių šalinimas, kanalo gylio stebėjimas ir informacijos laivavedžiams teikimas, o esant seklumoms, – jų šalinimas.
Ką reikia daryti, kad Vilhelmo kanalu laivyba vyktų saugiai, komfortiškai ir intensyviai Vidaus vandens kelių direkcijai atsakymai aiškūs, tačiau vien norų neužtenka, reikalinga ir valstybės parama, t. y. finansavimas bei politiniai sprendimai dėl Klaipėdos III vandenvietės iškėlimo. Natūra 2000 teritorija, žinoma, taip pat įpareigoja laikytis itin griežtų reikalavimų. Atkreipiame dėmesį, kad laivyba vykdoma kanalo viduriu, aplinkos ministro nurodymu juo galima plaukioti tik mažiausiu savaeigės plaukiojimo priemonės greičiu. Direkcija įrengė laivų plaukimo greitį ribojančius ženklus (5 km/h). Tai padaryta ne tik dėl prasilenkiančių laivų saugumo, bet ir dėl poveikio krantams mažinimo. Direkcija siekia kuo efektyvesnio kanalo panaudojimo. Tai yra įrašyta ir Lietuvos Respublikos bendrajame plane, numatomos priemonės jo būklei pagerinti ir šiuo metu Susisiekimo ministerijos užsakymu rengiamoje studijoje: „Ilgalaikė laivybos Nemunu atnaujinimo programa”(studija).
Vidaus vandens kelių direkcija įsitikinusi Vilhelmo kanalo panaudojimas labai perspektyvus. Jau dabar galima laivyba maršrutu Atmata-Minija-Karaliaus Vihelmo kanalas-Dreverna-Kuršių marios-Atmata, o perspektyvoje, iškėlus Klaipėdos III vandenvietę ir atvėrus išplaukimą į Klaipėdą, jo svarba laivybai dar labiau išaugtų.
Karaliaus Vilhelmo kanalą planuojama sujungti su Kuršių mariomis ir atgaivinti laivybą
Jokšų tilto per Vilhelmo kanalą restauravimui skirtas finansavimas