Atskris vieversys, visiems pilvus išdraskys. Kas? Artojas aria!
Iš tiesų greitai artojai važiuos į laukus, tačiau vyturiukų dar negirdėti, nors praeitą savaitę minėjome Vieversio dieną. Šalta! Vis dėlto ornitologai sako, kad vieversiai apgavikai – parskrido, bet tyli, neskelbia pavasario ir nežadina gamtos, bet kai pašvies saulutė, įtempkite ausis – būtinai išgirsite vyturiuką.
Vasario 24-ąją žmonės spėdavo pavasario orus, – pasak senolių, jei vyturys parskrenda anksčiau nei ateina Vieversio diena, dar ilgokai bus šalta, o jei vėliau – pavasaris bus ankstyvas. Dar sako, – jei vyturys pradėjo čirenti prieš Kazimierą – bus blogas pavasaris. Bet jau, kai parskrenda vyturėlis ir tuoj suka lizdą – bus gražus ne tik pavasaris, bet ir ruduo. Taigi, šiemet vyturiai mums pranašauja vėlyvą pavasarį.
Vieversio dieną reikia nuveikti daug darbų – visų pirma iš rupiai sumaltų įvairių rūšių grūdų iškepti Vieversio bandeles. Reikia paraginti vaikus apibėgti namą, tuomet visus metus jie bus greiti, žvalūs ir balsingi kaip vyturiai.
Vyturys, cyrulis, vieversys, voversis, o moksliškai – dirvinis vieversys (Alauda arvensis) ne tik Lietuvoje gerai žinomas ir mylimas paukštelis. Jis paplitęs nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Ramiojo vandenyno rytuose. Šiaurėje jo arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros aukštupį, Obės vidurupį, Jenisėjaus, Lenos ir Kolymos žemupius, o pietinė arealo riba driekiasi Korėjos pusiasaliu, Tarimo baseinu, Pamyru, šiaurės Afganistanu, Užkaukaze, Mažąja Azija, Viduržemio jūros pakrante. Gyvena Šiaurės Afrikoje, dalyje salų. Žiemoja vieversiai pietinėje Europoje, Afrikoje.
Lietuvoje perintys dirviniai vieversiai yra sezoniniai migrantai. Į Lietuvą jie atskrenda kovą–balandį, išskrenda rugsėjį–spalį. Mūsų šalyje gyvena tik Alauda arvensis arvensis porūšis.
Gyvena vieversiai pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia po žolių kuokšteliu. Deda 3–6 pilkai žalsvus su nedidelėmis tamsesnėmis dėmelėmis kiaušinius. Kasmet Lietuvoje apie 1,5 mln. vyturių porų per vasarą išperi net dvi jauniklių vadas. Vieversių būtų dar daugiau, jei ne žmogus, – jis išdrasko lizdus.
8–10 dienų jaunikliai palieka gūžtą ir slapstosi tankioje žolėje, o skraidyti pradeda sulaukę maždaug 15 dienų.
Lesa vieversiai vabzdžius, miglinių augalų sėklas, o rudenį ir ankstyvą pavasarį – kitų augalų sėklas, šviežius lapus, daigų viršūnėles.
Lietuvoje galima pamatyti 7 rūšių vieversinių šeimos paukštelius:
- Dirviniai – labai dažni, peri.
- Trumpapirščiai – užklysta retai, neperi.
- Pilkieji – užklysta retai, neperi.
- Raguotieji – matyti retkarčiais migracijos, neperi.
- Kuoduotieji – įrašyti į Lietuvos raudonosios knygą.
- Lygutės populiacija mažėja. Mūsų šalyje ji peri.
- Paprastieji stepiniaiLietuvoje pirmą kartą pastebėti netoli Panevėžio 2015 m. sausį.
Ir svarbiausia – čirena tik vieversių patinėliai – nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio ir tik pakilę į 50–100 m aukštį.