Būrys dviratininkų iš visos Lietuvos išbandė naują piligriminį maršrutą Lietuvoje „Malonių kelias“. Kelionė vyko tris dienas, per kurias dviračiais įveikta daugiau nei 170 km. Ką keliautojai pamatė ir sužinojo bei ką pataria kitiems keliautojams?
„Malonių kelias“ (lot. Via Gratiarum) – tai piligrimams ir turistams skirti maršrutai, besidriekiantys keturių Lietuvos savivaldybių – Šiaulių miesto ir Kelmės, Raseinių, Šiaulių rajonų – teritorijose. Birželio 25-27 dienomis dviračiais „Malonių kelią“ būryje įveikė daugiau nei 20 dviratininkų. Dviračių žygyje dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės – nuo moksleivių iki senjorų. Dviratininkai atvyko iš Šiaulių, Raseinių, Mažeikių, Klaipėdos, Vilniaus, Kuršėnų, Palangos bei Kauno.
Dviračių žygis pradėtas sekmadienio rytą Raseinių rajone, Šiluvos miestelyje, nuo Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos (M. Jurgaičio g. 2, Šiluva). Šiluva – vienas pagrindinių Lietuvos piligrimystės centrų, kasmet sukviečiantis tūkstančius. Tikima, jog Šiluvoje yra apsireiškusi Jėzaus motina Marija. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II, jo garbei nuo 2011 m. Šilinių atlaidai pradedami švęsti rugsėjo 7-ąją.
Maždaug už 8 km nuo Šiluvos – Kelmės rajono Tytuvėnų miestelis, kurio pagrindinis piligriminis objektas – Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis (Maironio g. 2A, Tytuvėnai). Tai vienas įdomiausių ir didžiausių XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinės architektūros kompleksų, pasižymintis architektūros stilių įvairove. Tytuvėnų bažnyčioje yra stebuklingas Švč. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, o bažnyčios šventoriuje – unikali Šventųjų laiptų koplyčia. Malonėmis garsėjantis Švč. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas yra nutapytas XVII a. 3-iajame dešimtmetyje. Tai visos bažnyčios puošmena. Tytuvėnų vienuolyne galima užsisakyti gido paslaugas. Maždaug valandos trukmės ekskursijoje dviratininkai išgirdo išties mažai kam žinomų ir labai įdomių faktų apie šį kompleksą ir prie jo gyvavimo prisidėjusias asmenybes. Jei kelionę į Tytuvėnus planuojate iš anksto ir su grupe, dviratininkai rekomenduoja susisiekti su darbuotojais ir iš anksto užsisakyti ten gaminamus pietus. „Maistas paprastas, bet labai skanus, atrodo, valgome tarsi namuose“, – sakė vienas iš žygeivių Mindaugas, taip pat akcentavęs, jog pasistiprinti vienuolyno rūsyje – ypatinga patirtis.
Pirmąją kelionės dieną dviratininkai dar aplankė Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčią ir susitiko su kunigu Donatu Grabažiu, kuris papasakojo apie šią, taip pat Pakapės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Rėkyvos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčias. Ar žinojote, jog Rėkyvoje, Šiaulių rajone stūkso turbūt mažiausia bažnyčia Lietuvoje?
Šis dienos maršrutas nusidriekęs apie 53 km.
Dviratininkai norintiems nebrangiai ir patogiai apsistoti Šiauliuose, rekomenduoja miesto centre įsikūrusį Šiaulių valstybinės kolegijos bendrabutį. Svetingumo paslaugų centre (Aušros al. 40) gali apsistoti ne tik į kolegiją, bet ir į miestą ar regioną atvykę žmonės – čia yra 18 kambarių, kuriuose vienu metu gali gyventi net 47 svečiai.
Antrąją dieną dviratininkai pradėjo nuo susitikimo su Šiaulių katedros vyskupu Eugenijumi Bartuliu. Ne vienas dviratininkas Šiaulių Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje (Aušros tak. 3, 76294 Šiauliai) lankėsi pirmą kartą ir nustebo, kokia ji didelė ir didinga. Šio švento statinio bokštas siekia net 70 metrų.
Keliaujant „Malonių keliu“ kviečiama aplankyti ne tik sakralinės vertės objektus, bet taip pat ir lankytojų centrus, kitas turistines vietas. Trijų dienų dviračio žygio dalyviai buvo maloniai nustebinti apsilankę visai neseniai atidarytame Baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“ (Vilniaus g. 213, Šiauliai). Pirmojo Lietuvoje ir Latvijoje interaktyvaus baltų kultūros populiarinimo centro „Baltų kelias“ tikslas – skatinti keliauti ir pažinti baltų materialųjį ir nematerialųjį kultūrinį bei gamtos paveldą. Čia šiuolaikinėmis technologijomis, eksponatų kopijomis, edukacinėmis veiklomis pristatoma baltų istorija, kultūra, gyvensena sukuriant galimybes ugdyti baltiškojo paveldo pažinimą ir jo išsaugojimą. Patiks ir mažiems, ir suaugusiems! O gal norėtumėte įsigyti „Lietuvos kvapo”?
Kiek daugiau nei 20 km nuo „Baltų kelio“ dviratininkai pasiekė Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią (P. Višinskio g. 31, Kurtuvėnai). Šioje bažnyčioje tik prieš 21 metus atrastas rūsys. Erdvė buvo pradėta tyrinėti, aptikta įvairių radinių, jie restauruoti. Jausmas lįsti į bažnyčios rūsius išties neeilinis. Šiuo metu ši erdvė pasiekiama lankytojams. Norėdami ten apsilankyti ir išgirsti unikalių istorijų, kviečiame susisiekti su Kurtuvėnų bažnyčios kunigu Mariumi Dygliu (tel. nr. +370 617 17 515).
Dviratininkams ypač patiko jauki Kurtuvėnų regioninio parko trasa. Lekiant kalvotu reljefu per įspūdingo grožio mišką apima nuostabūs jausmai. Visi trasą baigė su šypsena ir pasikrovę gamtos energijos. Šis takas iki Kurtuvėnų dvaro sodybos ir Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centro (Parko g. 2, 80223 Kurtuvėnai) tęsiasi apie 6 km.
Kurtuvėnų regioninio parko lankytojų centras – dar viena turistinė vieta piligriminio „Malonių kelio“ maršrute. Čia įrengtoje ekspozicijoje „Kraštovaizdžio įvairovė“ dviratininkai, vaikščiodami tarp „milžinų“, susipažino su Kurtuvėnų regioninio parko vertybėmis, kraštovaizdžio samprata, sąranga, kaita, išsaugojimu. Lankytojų centre teikiama informacija apie regioniniame parke lankomas vietoves, pažintinius takus, turizmo paslaugas. Čia ne muziejus, o lankytojų centras, tad viską galima ir net būtina liesti – interaktyvios pramogos sudomins ir žingeidžius, ir aktyvų laisvalaikį mėgstančius lankytojus.
Keliaujant link Kelmės taip pat būtina aplankyti Palendrių Šv. Benedikto vienuolyną. Vienuolyno bažnyčia yra atvira visiems, kurie nori melstis kartu su vienuoliais. Pamaldos per dieną čia vyksta net 5 kartus: 7.15 val. rytmetinė; 10.00 val. Eucharistija (Šv. Mišios) su Tercijos pamaldomis; 13.00 val. Sekstos pamaldos; 13.50 val. Nonos pamaldos; 17.30 val. Vakarinė (Mišpariai) (ketvirtadieniais, išskyrus Advento ir Gavėnios laiku: 18.00 val.), 18.00 – 19.15 val. sekmadienį: Švč. Sakramento adoracija; 20.30 val. naktinė. Čia atvykti verta ne tik dėl pamaldų, bet ir dėl unikalios bažnyčios atmosferos bei dieviško vienuolių giedojimo. Šios pamaldos taip pat transliuojamos internetu, informacijos ieškokite www.palendriai.lt.
Po daugiau kaip 40 km važiavimo antrą dieną dviratininkai apsistojo jurtose Panūdžių kaime, Kelmės rajone, prie ežero, pavadinimu Medinis. Poilsis Jurtose – tai gaivus ežero vanduo, grynas pušyno oras, žavingas kraštovaizdis, patogi nakvynė.
Trečiosios dienos dviratininkų tikslas buvo grįžti ten, kur pradėtas žygis – Šiluvoje. Tačiau prieš tai dar laukė daugiau nei 40 kilometrų kelias dviračiais. Paskutiniąją žygio dieną dviratininkai sustojo Kelmės Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (S. Nėries 18, Kelmė), kuri yra viena aukščiausių Lietuvoje – pastato aukštis 80 metrų. Keliautojai taip pat stabtelėjo vietinio menininko Andriaus Seselsko su šeima įkurtoje „AJJU lauko galerijoje“. Tai vienintelė tokia galerija Lietuvoje, kurios viduje teka upelis, tad paveikslus galėsite apžiūrėti stovėdami ant tiltelio. „AJJU galeriją“ rasite atvažiavę iki Dariaus ir Girėno g. 95, Kelmė, o nuo ten pradėkite dairytis į laukus.
Kelyje iki Lyduvėnų Raseinių rajone taip pat rasite Maironių koplytėlę, Maironių Švč. Mergelės Marijos bažnyčią, Lyduvėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią. Nors link Lyduvėnų miestelio pasitiks ne visai malonus žvyro kelias, tačiau važiuosite per įspūdingus Dubysos slėnius, kol galiausiai iš tolo matysite Lyduvėnų geležinkelio tiltą, kuris ilgiausias (599 m) ir aukščiausias (42 m) Lietuvoje. Nuo Lyduvėnų iki Šiluvos dviratininkai dar numynė apie 10 km, kelias čia – asfaltuotas ir lygus, tad labai malonus.
VšĮ „Atrask Raseinius“ suplanuotą dalį „Malonių kelio“ maršruto įveikę dviratininkai grįžo sveiki. Galbūt dėl to, kad kelias piligriminis ir, kur tik buvo galimybė, dviratininkai meldėsi ir buvo palaiminti sutiktų dvasininkų. Dalis dviratininkų savo kelionę tęsė dviračiais mindami nuo Šiluvos iki Šiaulių ar Raseinių. Kiti automobiliais išvyko namo.
Dviračių žygį finansavo Šiaulių miesto ir Kelmės, Raseinių, Šiaulių rajonų savivaldybės.
Daugiau detalios informacijos apie „Malonių kelią“ rasite interneto svetainėje www.maloniukelias.lt.
