Savitumu garsėjantis miestelis daugeliui, greičiausiai, žinomas dėl kraterio, tačiau užsukti čia verta ir dėl gamtos paminklų gausos, išraiškingo kraštovaizdžio, ežero su plaukiojančiomis salelėmis, piliakalnio, mitologinių riedulių, sakralinio paveldo.
Veprių krateris
Veprių miestelis įsikūręs krateryje! Tai didžiausias atrastas meteoritinis krateris Lietuvos teritorijoje ir vienas iš dviejų smūginės kilmės kraterių mūsų šalyje (kitas – Mizarų krateris yra prie Druskininkų). Pasaulyje tokios išskirtinės, kosminės kilmės kraterių randama iki 200. Jie – ne tik geologinės istorijos liudininkai, bet ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų (urano, nikelio, vario, platinos grupės elementų, aukso, netgi deimantų) talpyklos. Mokslininkų duomenimis Veprių kraterio amžius 160–165 mln. metų, o vidutinis diametras apie 8 km. Skaičiuojame, kad Veprių meteorito diametras buvo apie 350 metrų, o jo smūgis prilygo 200 000 Hirosimos atominių bombų sprogimui.
Tiesiogiai kraterio, kurio zonoje jaučiamos gravitacinio lauko ir magnetinio lauko anomalijos, pamatyti negalime, nes jis palaidotas po 250 metrų nuosėdų sluoksniu. Kelis milijonus metų kraterio zonoje tyvuliavo mineralizuoto vandens ežeras. Iki šiandien kraterio apylinkėse, kurios yra labiausiai geologų ištyrinėta vieta Lietuvoje, išgręžta virš 180 gręžinių ir trykšta nemažai šaltinių, kurių dauguma – mineraliniai. Garsiausi: Žuvintės ir Slabados šaltiniai.
Veprių ežeras ir plaukiojančios salos
Veprių miestelio centre tyvuliuoja patvenktinės kilmės ežeras, kuris yra ypatingas ir įdomus išskirtiniu gamtos reiškiniu – migruojančiomis (plaukiojančiomis) salomis. Tokios salos Veprių ežere susiformavo XIX–XX a., kai dirbtinai keliant vandens lygį, nuo dumblingų ežero pakrančių atsiskirdavo nendrių šaknynai ir, apaugdami drėgmę mėgstančiais augalais bei jungdamiesi tarpusavyje, po truputį plėsdavosi, taip suformuodami salas. Pučiant stipriam, palankios krypties vėjui, šios salos pradeda pastebimai „migruoti“ po ežerą, taip sukurdamos užburiantį reginį.
Įdomu tai, kad pietinėje ežero pakrantėje iki 1962 m. buvo viena tikra sala, kurioje augo medžiai ir senas galingas ąžuolas. Vietiniai žmonės vadino ją Sanklero vardu. Tokį pavadinimą sala gavo nuo škotų eskvairo Aleksandro Bower Saint Clair pavardės, 1833–1855 m. gyvenusio Veprių dvare ir mėgusio kartu su savo svita saloje pramogauti. Sovietmečiu, pakėlus ežero vandens lygį, apsemtoje saloje augę medžiai nudžiuvo, o nupjauto ąžuolo kamienas vis dar matomas po vandeniu.
Veprių Kalvarijos
Vaizdingoje vietoje, tarp Veprių ežero ir Šventosios upės išsidėsčiusios Kristaus kančios kelią įamžinusios Kalvarijos – dar vienas miestelio išskirtinumas. Sakralinių statinių kompleksą sudaro 35 Kryžiaus kelio stotys: bažnyčia, koplytstulpiai, kryžiai, mediniai ir geležiniai vartai. Kelio ilgis – 5,5 km. Pirmą kartą šios Kalvarijos buvo apeitos 1846 m. Per Sekmines, kurios yra didžiausia ir laukiamiausia miestelio šventė, jos sutraukia būrius maldininkų ir piligrimų.
Kalvarijų kelyje teka Cedrono upelis, Riešės žemupys, pavadintas bibliniu vardu. Tikima, kad jo vanduo turi gydomųjų galių. Žmonės čia prausiasi, per Sekmines brenda basomis ir keliais, vežasi vandenį namo.
Veprių skulptūros
Dar vienas šio Aukštaitijos miestelio išskirtinumas – skulptūrų gausa. Didžioji dalis šių meno kūrinių sukurta vepriškio skulptoriaus Viktoro Žentelio. Tose skulptūrose atsispindi Veprių legendos (Veprių „Geldutė“ – miestelio centre ant kraičio skrynios, su kanklėmis rankose sėdinti daili mergina, ir šalia dvarvietės įsitaisęs „Šernas“), istoriniai įvykiai („Šoliuojantys per amžių Vyčiai“ – pastatyti dvarvietėje, minint Nepriklausomos Lietuvos šimtmetį, papėdėje – skulptūra „Iš tremties negrįžusiems“), amžinosios vertybės ir pats gyvenimas („Labora”, „Gyvybės globėja” (aut. Jonas Žentelis), „Rytas“ ir dar daug kitų). Vepriuose įkurtas „Amžių sandūros“ skulptūrų parkas.
Vandens malūno ratas
Naujausias lankytinas objektas Vepriuose – vandens malūno ratas. Vepriškis skulptorius Viktoras Žentelis savo rankomis sukonstravo įspūdingą besisukantį vandens ratą ir pastatė jį Veprių ežero užtvankoje, kad primintų čia ne vieną šimtmetį stovėjusį senąjį, istorinį, trijų aukštų Veprių vandens malūną.
Veprių krašto muziejus
Veprių krašto muziejus išskirtinis tuo, kad veikia atvirų fondų principu, todėl ypatingai žavi eksponatų gausa ir įvairove. Vieni eksponatai tiesiogiai susiję ir pasakoja Veprių krašto, Lietuvos istoriją, kiti atspindi kultūrinį paveldą. Muziejuje gausu XIX – XX amžiaus pradžios gyventojų buities apyvokos daiktų bei darbo įrankių, vertingo sakralinio meno. Sukauptas gausus švietimo raidos Lietuvoje ir Veprių krašte archyvas, taip pat archyvas tremties ir rezistencijos tema, daug medžiagos apie iškilius kraštiečius.
Įdomu tai, kad Veprių krašto muziejų 1967 m. įkūrė šviesios atminties vietinis mokytojas, skulptorius, chorvedys, visuomenininkas Jonas Žentelis, asmenine iniciatyva. Ir nors nuo 1995 m. muziejus yra Ukmergės kraštotyros muziejaus dalis, iki šiol jame dirba Žentelių šeimos nariai.
Veprių piliakalnis
Su Veprių piliakalniu susijusi įdomi istorija. Ilgą laiką žmonės, netgi vietiniai, manė, kad piliakalnis, kuriame jau XIV a. buvusi medinė pilis yra miestelio centre pūpsantis kalnas. Ten net paminklą piliavietei pastatė! Tačiau 2016 m. paaiškėjo, kad jie visi klydo, nes į pietryčius nuo miestelio, Slabados kaime, archeologų buvo atrastas tikrasis Veprių piliakalnis, kuriame ir stovėjusi 1384 m. šaltiniuose minima pilis. Šis piliakalnis netrukus buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
O kaip gi tuomet senasis „piliakalnis“ miestelio centre? Ant šio kalno taip pat buvo rūmas, tik ne medinė pilis, o dvaras, kurį valdė įvairios LDK didikų giminės (Kęsgailos, Oginskių, Šemetų, Tyzenhauzų). Šiaurės karo metu, centrinius dvaro rūmus nusiaubus švedams, dvaro centras buvo perkeltas ant Veprių ežero pakrantės, kur jį galima rasti ir šiandien.
Veprių dvarvietės kalno viršuje įrengta puiki apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria vaizdinga panorama.
Gamtos paminklai
Vepriai taip pat žymūs savo įspūdingo dydžio mitologiniais rieduliais (didysis Moko akmuo, Juozapavos akmuo su natūraliu piešiniu, akmuo su vaiko pėda prie Bečių šaltinio) ir mineraliniais šaltiniais (Žuvintės ir Slabados, kurio vanduo savo savybėmis nenusileidžia Birštono mineraliniams šaltiniams).
Norintys apsilankyti Vepriuose dėl informacijos arba ekskursijos gali kreiptis į savanorystės principu veikiantį Informacinį centrą (tel.nr. +370 340 41185), arba į Veprių krašto muziejų (tel.nr. +370 670 27309, www.facebook.com/vepriukrastomuziejus ).
Straipsnis yra projekto „Inovatyvaus turizmo Ukmergėje skatinimas tobulinant darbuotojų gebėjimus ir e-viešinimo paslaugų sistemas“, kuris yra įgyvendinamas gavus finansavimą iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros, dalis.
