Tryliktą kartą vasarą Neringoje palydi Juodkrantės krantinėje vykstanti folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šventės visada dedikuojamos žymiems Lietuvos ir Mažosios Lietuvos šviesuoliams bei jų darbams, reikšmingiems lietuviškajai kultūrai. Tradiciškai juodkrantiškiai pamini iš Kuršių nerijos kilusį Liudviką Martyną Rėzą, žymų Rytų Prūsijos mokslo veikėją, filosofą – teologą, lingvistą, leidėją, Karaliaučiaus universiteto rektorių, universiteto lietuvių kalbos seminaro vadovą, žmogų, kurio dėka pasaulį išvydo K. Donelaičio „Metai“ ir pirmasis pasaulyje lietuviškų dainų rinkinys „Dainos“. Liudvikas Rėza skatino ir kvietė šviesuomenę rinkti, saugoti ir publikuoti lietuviškosios kultūros apraiškas Rytų Prūsijoje.
Šias metais šventė buvo skirta ir kitai, kiek primirštai, Prūsų Lietuvos asmenybei – Pilypui Ruigiui, kurio 345-uosius gimimo metus minime šiais metais. Karaliaučiaus universiteto auklėtinis, universiteto lietuvių kalbos kursų vadovas, vėliau beveik visą gyvenimą tarnavęs Valtarkiemio miestelio kunigu, ženkliai prisidėjo prie Senojo ir Naujojo Testamento rengimo lietuvių kalba. Užaugęs lietuvininkų aplinkoje ir gerai mokėjęs gyvąją lietuvių kalbą bei atsidėjęs jos tyrinėjimams, jis stengėsi, kad Šventasis Raštas būtų lengvai suvokiamas, parašytas kiekvienam būrui suprantama kalba. Pilypas Ruigys pirmasis pasaulyje paskelbė keturias lietuvių liaudies dainas su vertimu į vokiečių kalbą.
Rugpjūčio 28 d. šventė prasidėjo doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Lietuvininkai ir jų kultūros puoselėtojai XVII – XVIII a.“, kurioje mokslininkė pristatė žymias šio krašto asmenybes ir jų veiklą Prūsijos valstybės politiniame ir kultūriniame kontekste. Vėlų vakarą marių krantinėje režisierius Justinas Lingys pakvietė į savo filmo „Raktas į ateitį“ peržiūrą. Filme meniškai sugretinamas Mato Pretorijaus Klaipėdiškio Baltijos jūros pakrančių aprašas ir šių vietų šiuolaikinis gyvenimas, jo bendrumai ir skirtumai, Ščecino Aistmarių ir Kuršių marių apylinkėse. Šis filmas daugeliui žiūrovų tapo netikėtu atradimu.
Rugpjūčio 29 –ąją, pagrindinę šventės dieną, kiek netikėtos sumaišties įnešė įsismarkavęs lietus ir stiprus vėjas, kuris pakoregavo šventės vietą ir grafiką, tačiau neišbaidė nei dalyvių, nei žiūrovų. Šventės vedėja Vaida Galinskienė puikia lietuvininkų tarme kvietė į bendrą „Dainų tilto“ ir „Vėjų sodų“ sąšauką, kurioje skambiomis dainomis prisistatė visų Lietuvos etnografinių regionų kolektyvai. Šių metų šventėje dalyvavo: AUŠRINĖ (Juodkrantė), GIEDRUŽĖ (Nida), KUPOLĖ (Kaunas), LIKTUŽĖ (Kaunas), RAMYTĖ (Šilutė), RAMOČIA (Kelmė), SIAUDELA (Biržai), TYKLĖ (Vilnius), VIEŠIA (Neveronys), VIRVYTĖ (Vilnius). Gaila, kad į šventę negalėjo atvykti nuolatiniai jos dalyviai iš Punsko (Lenkija) ir Kaliningrado srities (Rusijos Federacija). Vėliau folkloro kolektyvai persikėlė į pagrindinę šventės sceną, kurioje keitė vienas kitą koncerte „Ko neužpustė laiko vėjai“.
Koncerto metu Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centrui buvo įteiktas apdovanojimas „Geriausias 2019 m. Lietuvos antros kategorijos kultūros centras“. Kultūros cento direktorei Sonatai Vaitonienei šio vardo patvirtinimo diplomą įteikė Lietuvos Respublikos Kultūros viceministrė Zita Bružaitė ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Sveikinimo žodžius tarė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis bei jo pavaduotojas Narūnas Lendraitis, sveikino šventėje dalyvavę kolektyvai.
Šventės svečiai kultūros paveldą ir istoriją pažino įvairiose dirbtuvėlėse – mokėsi gaminti vėtrunges su V. Bliūdžiumi, audė skaras su A. Valkauskiene, pynė juostas su V. Ratautiene, rišo paukščiukus iš žolynų vadovaujami G. Giedraitienės. Visi norintieji galėjo pasigaminti bei paragauti vikingų laikotarpio kuršių patiekalų kartu su Edita Nurmi.
Į šventę atplaukė atstatytas senasis Kuršmarių plokščiadugnis laivas reizinė „Dreverna“ (kapitonas Vaidotas Bliūdžius), šventės dalyviai galėjo juo pasiplaukioti, apžiūrėti instaliacijas, dalyvauti edukacijoje. Architektas bei skulptorius Povilas Šorys su žmona Kristina šventę papuošė interaktyvia instaliacija „Paukščių tako žvaigždynas“. Tradiciškai šventės dalyviai su gidu Arūnu Balna lankėsi „Raganų kalne“ ir klausėsi jo „gyventojų“ istorijų.
Kokia šventė be senovės istorijos? Gyvosios istorijos klubas „Pilsots“ pristatė ginklų, drabužių, papročių rekonstrukcijas pagal istorinę – archeologinę medžiagą.
Vakarinę koncertinę programą pradėjo Veronika Povilionienė ir ansamblis „Ratilai“ išjudinę susirinkusius marių krantinėje savo temperamentu ir linksmomis dainomis. Linksmybės tęsėsi vakaronėje „Šok, broluži!“. Dieną užbaiginėjo režisieriaus Justino Lingio dokumentinis filmas „Nuskendęs pasaulis“, atvėręs mūsų Baltijos pakrantėse po vandeniu atsidūrusių istorinių laivų, senųjų miškų paslaptis.
Rugpjūčio 30-ąją, paskutiniąją šventės dieną svečius kvietė įsigyti vasaros lauktuvių tautodailės ir kulinarinio paveldo mugė, kolektyvai atsisveikino su svetingąja Juodkrante, naujais ir senais bičiuliais, tikėdamiesi, kad palankus vėjužis juos ir vėl atpūs į kitų metų šventę.
Folkloro šventę organizavo Liudviko Rėzos kultūros centras. Pagrindiniai šventės rėmėjai Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.
