gavėnių tradicijos Lietuvoje
UŽGAVĖNĖS ATEINA! ???
Užgavėnes šiemet švenčiame labai vėlai, tik kovo 5 dieną. Bet linksmybių šurmulys Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje (www.llbm.lt) prasideda anksčiau, jau kovo 2 dieną!
Mes su šeima anksti pradėjome laukti šios smagios šventės ir dar spėjome nufotografuoti blynus didelėje sniego pusnyje! ❄️❄️❄️
BITĖS IR SPALVOTAS MEDUS ???
Laukdama šventės, susidomėjusi skaičiau J. Kudirkos knygelę ,,Užgavėnės” ir radau daug įdomių, man negirdėtų dalykų apie šią šventę, kuriais ketinu su Jumis čia pasidalinti.
Labai įdomu, kad nuo senų senovės bitės lietuviams buvo ypač svarbios, jas augino ir jomis rūpinosi kaip savo šeimos nariais. O būti šiandien pavadintu bičiuliu – didelė garbė, nes šiuo žodžiu išreiškiama didelė meilė ir draugystė, tokia, kaip bičiuliavimasis su bitelėmis.
Įdomu, kaip senovėje bitininkai lankydavo bites: ,,Bičiuliai sueidavo draugėn, pasivaišindavo, kad bitės sektųsi (Girkalnis)… Kiti eidavo žadinti bičių, pasiklausyti, ar gyvos, ar netrūksta joms maisto (Kaltinėnai)… Jeigu per Užgavėnes sninga, būdavo sakoma, kad bitės daug medaus prineš (Šilalės raj.)…. Obelių apyl. per Užgavėnes bitininkai pildavo vandens ant avilių, kad vasarą bitės slapta neišspiestų…”
UŽGAVĖNĖS IR TRADICINIS PASIVAŽINĖJIMAS ARKLIAIS
Belaukdami su šeima Užgavėnių, viena gražią ir saulėtą dieną skyrėme pasivažinėjimui su arkliu, tiksliau kumelaite, gyvenančia Lietuvos liaudies ir buities muziejaus teritorijoje. Pralėkėme visi su vėjeliu, už tai esame labai dėkingi Žvangutei ir vadeliotojui p. Algimantui!
,,Per Užgavėnes visoje Lietuvoje ypatinga reikšmė buvo teikiama pasivažinėjimui – ir arklius geresnius pasikinkydavo, ir važiuodavo sparčiau negu kasdien įprasta. <…> Ypač mėgo važinėtis per Užgavėnes vaikai. Važinėdavosi po kaimą, laukus, iš kaimo į kaimą. Pakeliui trumpam užsukdavo pas gimines ar gerus pažįstamus. <…>
Koks pasivažinėjimo tikslas, aiškinta įvairiai. Pats populiariausias, ypač moterų ir merginų, – būsimas linų derlius, lino aukštis. Zarasų apyl. sakydavo, kad linai derėtų, reikia važinėtis įsikinkius arklius su žvanguliais.”
(iš J. Kudirkos knygos ,,Užgavėnės”)
O mūsų kumelaitė Žvangutė kaip tik atitiko tradicijas, žvangėdama savu vardu!
Važinėjantis nemažai būdavo dainuojama, ypač populiari ši sutartinė, kurios melodiją ir mes žinodami, traukiame su šeima:
Čiuž čiužela,
Vež vežela.
Geras kelias, čiūto,
Blogas arklys, čiūto.
Pakeiskime į:
Geras arklys, čiūto! ?
Jei ir Jūs norite pasivažinėti, pasiimkite arkliukams morkų ir atvykite visus metus į Lietuvos liaudies buities muziejų!
Užgavėnių tradicijos Lietuvoje
UŽGAVĖNIŲ LINKSMYBĖ – SUPYNĖS!
Ar ir Jūs mėgstate kartu su vaikais pasisupti? Juk tai taip smagu! Pakyli aukštyn, pamatai saulę virš medžių, akimirkai pajunti per kūną nueinančią malonią nesvarumo būseną!
Mes su dukryte Rugile džiaugiamės, kad Lietuvos liaudiens buities muziejaus teritorijoje yra net kelios supynės, tinkančios ir vaikams, ir dideliems vaikams!
,,Namuose pats populiariausias vaikų užsiėmimas per Užgavėnes – supimasis. Jis buvo žinomas visoje Lietuvoje. Anksčiau supdavosi ir suaugusieji, o seneliai ateidavę pasisupti dar XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Supdavosi ir mergaitės, o linguodamos ir padainuodavo.
Šilalės apyl. suaugusieji skatino vaikus suptis kuo aukščiau, kad linai užaugtų aukštesni. Supdavosi dar ir dėl to, kad vaikai būtų sveikesni (Skuodas). Kur daug mažų vaikų, tėvai troboje, po sija, pakabindavo geldą pasisupti.”
(Iš J. Kudirkos knygos ,,Užgavėnės”)
Per Užgavėnes visi linksminasi, juokauja, krečia pokštus! Tai buvusi linksmiausia diena metuose!
KOKIA UŽGAVĖNIŲ KAUKIŲ REIKŠMĖ?
Jau kovo 2 dieną dauguma neatpažintų persirengėlių susitiks Užgavėnių šventėje Rumšiškėse.
Besiruošdamos šventei, mudvi su dukryte visai šeimai pagaminome linksmas kaukes.
Panaudojome spintoje rastus siūlų likučius, dirbtinio kailio gabalėlius, pasigaminome siūlų bumbuliukus ir svarbiausia – iškirpome plačias šypsenas, nes visos Užgavėnių kaukės turi šypsotis!
Tikros Užgavėnių liksmybės labiausiai pajuntamos, kai įsliejama į persirengėlių būrį!
,,Užgavėnėms ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia- persirengti kitomis dienomis neįprastais drabužiais, veidą paslėpti po kauke. Kiekvienam reikėjo išradingumo, kad atkreiptų dėmesį, kad už kitus būtų juokingesnis. Ne vienas kaukėmis pradėdavo rūpintis dar vasarą – jeigu nepasidarydavo kaukės, tai bent miške aptiktą šiam reikalui tinkamą medžio ar žievės gabalą pasidėdavo į saugią vietą. Mėsiedui baigiantis, vyrai sukrusdavo taisyti pernykščius apdarus ir ruošti naujus, drožti kaukes. Be medžio ir žievės, kaukes dar darydavosi iš seno kailio, o vėlesniais laikais – ir iš popieriaus. <…>
Tuomet, kai persirengėliai kaukių nebesidėdavo, veidą (ūsus, barzdas, skruostus) išsipaišydavo anglimi, suodžiais arba net burokų ,,rasalu”. Spalvas neretai tyčiomis sukeisdavo. <…>
Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, audavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Grupelės taisydavosi slapčiomis, kad kiti neatpažintų. Dažnas vyras persirengdavo moterimis, o moterys – neretai vyrais. <…>
P. Dundulienė, S. Skrodenis, N. Vėlius aiškino, kad kaukės vaizduoja ne gyvenimiškas, o demoniškas būtybes ir yra mitinio pasaulio atstovai. Jas galime suvokti kaip žemdirbystės globėjo įvaizdį, protėvių dvasias, namus ir laukus globojančias dievybes, kurių svarbiausias tikslas – paveikti būsimą derlingumą bei vaisingumą.”
(Iš J. Kudirkos knygos ,,Užgavėnės”)
PASAKIŠKŲ BLYNELIŲ RECEPTAS SU BANANAIS
Šiuos dangiško skonio blynelius pagaminau su daugybe sunokiusių bananų, labai mažai miltų!
Pusryčiams mes dažnai gaminamės šiuos blynelius be šokolado, bet per artėjančias šventes galima ir pasilepinti.
Visa šeima labai gardžiai valgė, o vyras nuoširdžiai pagyrė, kad jų skonis TOBULAS (net valgant be šokolado).
REIKĖS:
4 gerai sunokusių bananų
4 kiaušinių
8 šaukštų miltų (galima rinktis speltų ar maišyti per pusę su kukurūzų miltais)
2 šaukštai bekvapio aliejaus ar tirpinto sviesto
žiupsnio druskos
1 stiklinės vandens ar pieno
ŠVENTIŠKAM PAGARDINIMUI:
juodojo šokolado
grietinėlės
lazdynų riešutų ir džiovintų bananų
keletos šaldytų juodųjų serbentų papuošimui
GAMINAME:
Bananus sutarkavau su burokine tarka, įmušiau kiaušinius, įbėriau druskos, supyliau miltus. Miltų galite dėti daugiau, jei norite standesnių blynelių.
Puoškite su karštu šokoladu (ištirpinkite ir tuomet įpilkite karštos grietinėlės, išmaišykite, kad būtų skystesnis).
Pakepinkite sausoje keptuvėje lazdynų riešutus ir sukapokite peiliu.
Galite papuošti džiovintų bananų traškučiais, juodųjų serbentų uogytėmis.
Taip pat blynus širdeles, jas supjaustytus po vieną, merkėme į karštą šokoladą ir barstėme:
liofilizuotas uogas
rugiagėlių žiedlapius,
kokoso drožles,
pistacijų miltelius,
spalvotus pabarstukus.
Skanaus kasdien ir per Užgavėnes!
Būdavo sakoma, kad reikia valgyti šią dieną nuo 7 iki 12 kartų, kad pilvas būtų už kaktą kietesnis!
O pavasaris ne tik kalendoriuose, bet ir mūsų širdyse…
Belieka jį pakviesti užeiti ir į kiemą! ???