Parodos „Salve, Vilnius“ autoriams iškelta kiek neįprasta sąlyga – paveikslo formatas turi būti ne stačiakampis, o apskritimas (tondas, ovalas, elipsinė sfera arba arkinis), kad bent viena paveikslo kraštinė būtų lenkta, skulptūra aptakių formų, grafika apvali.
Šis užapvalintų formų dekoratyvumas, atėjęs iš renesanso laikų, pasirinktas neatsitiktinai. Tai užuomina į vingiuotas senamiesčio gatveles, į apvalias Vilniaus senosios architektūros detales. Bažnyčių kupolai, rūmų gaubti skliautai, arkiniai langai ir kiti užapvalinti interjero elementai susišaukia su Vilniaus kalvų peizažu.
Užrašą „Salve” dar galime aptikti ant kai kurių senųjų Vilniaus pastatų slenksčių. Šis lotyniškas žodis reiškia „Sveiki”. Taigi, „Sveikas, Vilniau”.
Nuo seno gyventojai kurdavosi prie vandens šaltinių, upių. Vilniaus vardas kildinamas iš upės Vilnia. Atskiri pastatai susijungdavo į kiemus, kvartalus, aikštes su painiais perėjimais. Religinio kulto pastatai ar didikų rūmai, dvarai buvo statomi jiems patogiausiuose vietose. Kartais šaltiniai ar upeliai atsirasdavo jų teritorijose. Šalia įsikurdavo amatininkai, gildijų cechai ir eiliniai miestelėnai. Atsiradęs siaurų, išsilenkusių gatvių tinklas, matomas šiandien mūsų senamiestyje.
Senasis Vilnius įvairiais metų laikais ne vienai kūrėjų kartai buvo, yra ir išliks įkvėpimo šaltiniu. Gyvenantys svetur taip pat jaučia Vilniui gilius sentimentus. Judrūs debesys, kliūnantys už kalvų, unikalūs bažnyčių bokštai ir šiuolaikinės architektūros pastatai darniai jungiasi į ritmišką miesto panoramą. Daugiatautiškumas, skirtingų kultūrų koegzistavimas formuoja požiūrius į naujus miesto istorijos santykius. Svarbūs Vilniaus artefaktai, šiandienos menininkų sutalpinti į netradicinį formatą virsta nauja istorija. Šių laikų menas apvaliuose formose tampa netikėtai puošnus ir iškilmingas. Šis žvilgsnis į praeitį per XXI amžiaus prizmę tai Vilniaus miesto 700-mečio paminėjimo preliudija.
Parodos kuratorius Ričardas Zdanavičius