- Užlipti į Senosios gaisrinės bokštą (Pilies g. 9)
… ir iš 18 metrų aukščio pasigrožėti atsiveriančia miesto panorama arba, žvelgiant pro čia stovinčius žiūronus, atidžiau patyrinėti Ukmergės senamiestį, turtingą istorizmo stiliaus mūriniais pastatais bei išlikusiais įvairių tautų maldos namais.
Pastaba: dėl apsilankymo Senosios gaisrinės bokšte kreiptis į Ukmergės kraštotyros muziejų tel. +370 340 63957 arba el. p. ukmuziejus@gmail.com
2. Užsisakyti ekskursiją su gidu po Ukmergės miestą
… ir išgirsti intriguojantį pasakojimą, Ukmergės miesto raidą pristatantį per istorijos įvykių, kultūros paveldo objektų, kitų ne mažiau svarbių istorinę vertę turinčių statinių prizmę bei miesto identitetą formavusias asmenybes.
Pastaba: dėl ekskursijos kreiptis į Ukmergės kraštotyros muziejų tel. +370 340 63957 arba el. p. ukmuziejus@gmail.com
3. Aplankyti Ukmergės Senamiesčio progimnazijos observatoriją (Sodų g. 7)
… ir apžiūrėti analogų Lietuvos ugdymo įstaigose neturintį visuomenei prieinamą teleskopą (o greitu metu pro jį ir į žvaigždes pažvelgti), kurio galimybes lenkia tik Molėtų rajone sumontuoti astronomijos prietaisai.
Pastaba: dėl apsilankymo Ukmergės Senamiesčio progimnazijos observatorijoje kreiptis tel. +370 340 63569, +370 340 63652, el. p. rastine@senamiestis.ukmerge.lm.lt
4. Surasti po Ukmergės miestą išsibarsčiusius „Dainuojančius balandžius“
… ir pasiklausyti lietuviškų dainų, pasigirstančių nuskenavus šalia skulptūrų esančius QR kodus. Be muzikinių linkėjimų, Ukmergės miesto simboliu tapę „Dainuojantys balandžiai“ turi stebuklingų galių – atlikus nesudėtingus ritualus kiekvienas gali pritraukti gerovę ir sėkmę į savo gyvenimą.
5. Užlipti į Ukmergės piliakalnį (Koordinatės: 55.249747 24.768744 )
…, į vieną iš dviejų Lietuvos piliakalnių, stovinčių miesto centre, bei vienintelį šalyje originaliai apšviestą piliakalnį, kurio patogiu serpantininiu taku gali pakilti visi norintys. Tai – Ukmergės širdis – būtent čia, piliakalnio papėdėje, Šventosios upės ir Vilkmergėlės upelio santakoje, yra Ukmergės miesto, skaičiuojančio daugiau nei 687 metus, ištakos. Užlipę pasigrožėkite atsiveriančiais miesto vaizdais, pasisupkite sūpynėse…
6. Pamatyti Deveikių namą puošiančias meškų skulptūras (Vytauto g. 49)
… ir ne tik šiuos, kiek bauginančiai atrodančius horeljefinius puošybos elementus! Nuo pat 1913 m. Ukmergės miesto verslininkų – Kazimiero ir Teofilės Deveikių – statytą pastatą, turintį stilistinių neoklasicizmo ir moderno elementų, puošė Vytis, kurio nuimti nesugebėjo caro žandarai! Istorija liudija, kad K. Deveikis sumaniai apmovė caro policiją aiškindamas, kad tai esąs Šv. Jurgis.
7. Surasti lobius, paslėptus Ukmergės mieste
Intriguoja? Užsukite į „Mūsų krautuvėlę“, įsikūrusią adresu Kauno g. 1, pasiimkite žemėlapį „Ukmergė – lobių miestas“, ir, įmindami užuominą po užuominos, leiskitės į atradimų kupiną kelionę po lobių sala virtusią Ukmergę.
8. Atrasti dvi tarpukarį menančias gimnazijas, stovinčias viena prieš kitą (J. Basanavičiaus g. 7 ir 10)
… – Ukmergės Antano Smetonos, pašventintą 1938 m., ir Ukmergės Jono Basanavičiaus (buv. Ukmergės pradžios mokyklą), iškilusią 1939 m. Architektūros ekspertų teigimu, nepaisant to, kad gimnazijos ir pradžios mokyklos projektai nebuvo ruošti kartu, šie pastatai sudarė vieną įspūdingiausių edukacinės paskirties kompleksų tarpukario Lietuvoje. Iš tiesų, šios mokyklos įspūdingos ne tik didinga savo išore, bet ir vidaus interjeru.
9. Paragauti žydiškų patiekalų viešbučio „BIG STONE“ restorane (Kauno g. 5)
Nuo XVII a. vidurio Ukmergėje sparčiai ėmė plėstis žydų bendruomenė, kurios dvasinis, kultūrinis, mokslinis, ekonominis ir visuomeninis gyvenimas suklestėjo XIX a. II pusėje, o tarpukariu pasiekė aukso amžių. Viešbučio „BIG STONE“ restoranas, didelį dėmesį skiriantis senųjų miesto tradicijų gaivinimui ir tęstinumui, per žydiškus patiekalus siekia parodyti tampriai susivijusias lietuvių ir žydų tautų bei kultūrų gijas.
10. Paglostyti „Keksui“ nosytę (Koordinatės: 55.249482, 24.763528)
… kad šis miesto sargas įsimintų jūsų kvapą ir saugotų visą gyvenimą!
Informaciją parengė Ukmergės kraštotyros muziejaus Turizmo informacijos centras.
Tekste panaudotos ir Dainiaus Vyto ir kitų šaltinių fotografijos.