Yra Lietuvoje miestas, kur pažintinis takas prasideda beveik centre. Tai Šiauliai ir jame įrengtas Talkšos pažintinis ekologinis takas. Jo pradžia – vos už kilometro nuo centro telkšančio ežero pakrantė. Šiauliečių mėgstama miesto erdvė, kuri dar mėgstamesne tapo prie ežero pastačius Geležinę lapę. Įkvėpta Vilniaus Geležinio vilko ji net vadinama jo giminaite, turinčia tapti Šiauliams apsukrumo ir gudrumo simboliu. Saulėje spindinti 20 metrų ilgio geležinė lapė, pasak autoriaus, turi varinę širdį ir grandinę jaunavedžiams. Tačiau akivaizdu, kad jaunavedžiai Šiauliuose gudresni ir apsukresni nei kad skulptūros kūrėjas to norėtų, kadangi lapė kaip kokiomis erkėmis aplipusi spynelėmis.
Geležinė lapė yra geras orientyras surasti Talkšos ekologinį taką, kuris prasideda skvero pietinėje dalyje netoli Ežero gatvės. Ten, kur šiauliečiai žaidžia petankę, stovi ir pirmasis informacinis stendas bei stendas su tako schema, kartu atliekantis ir skelbimų lentos funkciją. Nors Talkšos pažintinis ekologinis takas su schema paminėtas ir Geležinės lapės stende, jo maršrutas nuo pradžios nesuka link jos, o eina pėsčiųjų ir dviračių taku pietine Talkšos ežero pakrante.
Ties iš vamzdžio į ežerą besiveržiančia srove įrengtas antrasis informacinis stendas. Čia iš Rekyvos atvestais požeminiais vamzdžiais Talkšą pasiekia Kulpės upelis. Plukdydamas ne itin malonaus kvapo vandenį jis pratekėjęs pro sujungtus Talkšos ir Ginkūnų ežerus nuskuba į Mūšą. Skirtingi laikmečiai šią vietą pakeitė. Rašoma, jog kovų su kryžiuočių laikais čia buvusios pelkėtos vietos. Pradėjus šeimininkauti A. Tyzenhauzui pastatytos užtvankos ir taip susiformavo dabartinių Talkšos ir Ginkūnų ežerų kontūrai. Vėliau urbanizacijai trukdęs Kulpės upelis buvo priverstas pasislėpti po žeme, o visai neseniai Talkšos ir Ginkūnų ežerus sujungė protaka, sunaikinusi užpelkėjusią vietą ir ten buvusią didelę gamtinę įvairovę.
Apėjęs Talkšos ežero pietinę pakrantę Talkšos pažintinis ekologinis takas rytiniu krantu pasuka į šiaurę. Netrukus prieš akis išnyra įrengtas Talkšos paplūdimys. Prie jo pavargusiųjų laukia du tūkstantmečio suoliukai, dovanoti miestui to paties Geležinės lapės autoriaus. Kiek kitokie suoliukai, su vaizdu į ežerą pro nupjautas nendres, stovi ir pietinėje Talkšos pakrantėje, tačiau jie priskiriami tokiems objektams, kurių pažintinis takas neparodys. Juos teks atrasti patiems.
Patiems teks atrasti ir tas vietas, iš kurių atsiveria gražiausia Šiaulių miesto ir Talkšos ežero panorama. Einant taku ji keičiasi, tačiau visad išlieka vienas matomas akcentas – Šiaulių katedros bokštas.
Iš atvirų erdvių takas neria į mišką, kur asfalto ar sutankinto grunto takus keičia natūraliai praminti, bet platūs takai. Akivaizdu, jog mėgstančių vaikščioti ir bėgioti čia netrūksta. Tik ženklinimo norėtųsi kiek aiškesnio, kuris miške tampa skurdesnis. Nevengianti nurodyti atstumų iki Rygos, Everesto ar net Kentauro žvaigždyno, nuorodų sistema kartais pamiršta parodyti kur eina Talkšos pažintinis ekologinis takas, kuris įvardinamas kaip ekologinis takas.
Žinant tai, kad prieš 50 metų Talkšos ežeras pagal savo gamtos turtus galėjo būti lyginamas net su Žuvintu, nestebina čia esant pažintiniam takui gamtine tematika. Tačiau gamtos tema šiame take ne vienintelė. Kiekvienas informacinis stendas be trimis kalbomis pateiktos informacijos apie gamtos turtus dar trumpai pasakoja ir apie baltų kultūrą. Tas pasakojimas – kaskart vis kitas simbolis su paaiškinta jo reikšme.
Arčiausiai Ginkūnų einančioje maršruto dalyje Talkšos pažintinis ekologinis takas veda kitaip nei kad parodyta informaciniame stende. Neišlindęs iš miško jis pro ąžuolyną pasuka atgal, kur visam laikui miško takus iškeitęs į žvyruotą kelią, vadinamą Žuvininkų gatve, driekiasi link Salduvės piliakalnio. Paskutinė tako atkarpa iki jo eina tiesia Aleksandrijos gatve, kurios vienoje pusėje žaliuoja Talkšos, kitoje pusėje – Salduvės parkai.
Aleksandrijos gatvės pabaigoje už medžių pasirodo kalva. Tai Salduvės piliakalnio kontūrai – paskutinis sustojimas Talkšos pažintiniame ekologiniame take. Senovėje ant piliakalnio stovėjo galinga medinė pilis, saugojusi nuo kryžiuočių antpuolių, o šalia buvo įsikūrusi senovės gyvenvietė. XIX amžiuje ant piliakalnio buvo pastatytas optinio telegrafo bokštas, o Antrojo pasaulinio karo metu čia šeimininkavo kariškiai.
Dabar visa ši teritorija yra Baltų kultūros parkas. Nors beveik 7 kilometrų ilgio Talkšos pažintinis ekologinis takas yra gamtos tema, tačiau visą laiką lydėję baltų simboliai nuosekliai atveda į tais pačiais simboliais išpuoštą skulptūrų parką ir palieka didesnį įspūdį nei gamtinė dalis. Tie 19 informacinių stendų apie gamtą su lotyniškais pavadinimais perkrautais tekstais perskaitomi iki galo tik sukandus dantis. Talkšos pažintinis ekologinis takas yra savotiška jungtis, jungianti Talkšos ežerą su Salduvės piliakalnio komplekse įkurtu Baltų kultūros parku. Kas įdomiau – gamta ar baltų kultūros tema – spręskite patys, kadangi take rasite jas abi.