Svencelės pelkė – vienintelė jūrinės kilmės aukštapelkė Lietuvoje, kurioje žmogus durpių gavybos tikslais nesunaikino tūkstantmečiais susiformavusios pelkinės augalijos. Deja, XX amžiuje ji buvo stipriai nusausinta, ko pasėkoje sutriko natūralūs pelkė raidos procesai – ėmė keistis pelkinių augalų bendrijos, atviros aukštapelkės plynės pradėjo sparčiau apauginėti sumedėjusia augalija, išnyko dalis atviroms aukštapelkėms būdingų paukščių, kažkada perėjusių šioje pelkėje. Kai kurių, atviroms pelkėms būdingų rūšių pavienės poros dar išliko Svencelės aukštapelkėje. Vienas tokių paukščių – dirvinis sėjikas, paplitęs tundros ir miškatundrės gamtinėse zonose. Šis ledynmečio reliktas, iki šių dienų aptinkamas tik vienuolikoje didžiausių ir mažiausiai pažeistų aukštapelkių, tame tarpe ir Svencelėje. Tačiau praktiškai visose pelkėse perinčių porų gausa mažėja dėl atvirų plynių užaugimo sumedėjusia augalija. Šiuos procesus sąlygoja tiek praeitame šimtmetyje dėl įvairių priežasčių pažeistas natūralus pelkių hidrologinis režimas, tiek klimatiniai pokyčiai, nulemiantys blogesnes hidrologines sąlygas pelkėse.
Todėl Lietuvos ornitologų draugija bendradarbiaudama su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ nusprendė atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių pelkių paukščių ir augalų buveines vykdydami projektą „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas”.
Projekto veiklos apima sudėtingą pelkės hidrologinio režimo projekto parengimą bei praktinį techninio projekto įgyvendinimą, atvirų pelkės buveinių tvarkymo darbus labiausiai pažeistose pelkės teritorijose, monitoringo schemos parengimą bei bendradarbiavimą su vietine bendruomene ir specialistais, atsakingais už Svencelės būklės stebėjimą.
Vasario ir kovo mėnesį dalyje pelkės jau pradėti suplanuoti atvirų pelkinių buveinių atkūrimo darbai, nenaudojant technikos, galinčios pažeisti labai jautrias ir sunkiai atsikuriančias pelkines bendrijas. Siekiant atverti aukštapelkės plotus, būtinus retiesiems augalams augti ir nykstantiems pelkių paukščiams įsikurti, kertamos vis sparčiau želiančios neaukštos pušaitės, bandantis kurtis beržai, taip neleidžiant pelkei apaugti mišku. Šie darbai planuojami ir vykdomi remiantis mokslininkų rekomendacijomis.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.