Liepos mėnesį KPD paskirta Tvarkybos darbų priėmimo komisija priėmė valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusą turinčio Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių komplekso šiaurės pastato tvarkybos darbus, kurie buvo pradėti 2022 metų birželį. Projektą parengė MB „Altitudės“ architektai Edmundas Andrijauskas, Aurimas Baužys, Gerda Antanaitytė. Atkuriant čerpių dangos tipą buvo atliktas stogo dangos remontas, sutvarkyti kaminai, remontuoti fasadai, lietaus nuvedimo sistemos, vidaus patalpos, langai, durys ir kt. Darbai finansuoti kooperuotomis lėšomis iš Norvegijos fondų, Plungės rajono savivaldybės ir valstybės biudžetų.
Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių komplekso šiaurės pastatas, turintis baroko stilistinių bruožų, yra kompaktinio tūrio, stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir skliautiniu rūsiu. Pastatytas apie 1670 m. Nuo 1780 m. šis pastatas buvo pritaikytas bažnyčios tarnams ir virtuvei. Po Antrojo pasaulinio karo restauruotas, buvo įsteigta valgykla. Šiuo metu pastato valdytojai yra Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“. Sutvarkytas pastatas bus naudojamas bendruomenės ir menininkų reikmėms, veiks „Kultūros virenė“ – atvira bendruomenės kūrybos erdvė ir meno rezidencija Kulių miestelyje.
Iš istorijos
Kuliai minimi nuo XIII a., Kulių kaimas – nuo 1564 m. 1597 m. čia buvo 20 šeimų. XVII a. pradžioje išsiplėtė į miestelį. 1644 m. pastatyta bažnyčia. Dabartinė bažnyčia pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano (1867–1946) projektą pastatyta 1900 m. Kuliuose kunigavo kunigas klebonas Kazimieras Skrodzkis, 1856 m. išleidęs lietuvišką katekizmą, rūpinęsis švietimu, parapinėmis mokyklomis. 1893–1900 m. klebonavo visuomenės veikėjas Vicentas Jarulaitis, kurio rūpesčiu pastatyta dabartinė mūrinė Kulių bažnyčia.
1898–1901 m. vikaravo ir rytiniame pastate (klebonijoje) gyveno Juozas Tumas–Vaižgantas (1869–1933) – kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas, vienas draudžiamos lietuviškos spaudos platintojų, slaptų lietuviškų mokyklų kūrėjų. Klebonijoje jis įrengė saugią knygų spaustuvę. Kuliuose rašytojas sukūrė dramos ir prozos kūrinėlių („Scenos vaizdai“, „Alegorijų vaizdai“), redagavo „Tėvynės sargo“ laikraštį, spausdinamą Tilžėje, inteligentijos žurnalą „Žinyčios“. XIX a. pab. – XX a. pr. klebonijoje gyveno Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1958), vėliau tai aprašiusi savo kūryboje.
Sofijos festivalis
Nuo 2007 metų Kuliuose organizuojamas tarptautinis profesionalaus meno ir kultūros Sofijos festivalis, pavadintas Kuliuose svarbų savo gyvenimo tarpsnį praleidusios rašytojos, dramaturgės, politikės, visuomenės veikėjos ir pedagogės Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu. Šiais metais jau 7-ą kartą rengiamas SOFIJOS festivalis – kultūros, meno ir bendruomeniškumo šventė. Festivalio metu rodomi Lietuvos ir užsienio menininkų teatro, muzikos ir tarpdisciplininio meno kūriniai, vyksta vaizduojamojo meno ir instaliacijų parodos, kūrybinės dizaino dirbtuvės ir istoriniai turai po Kulius.
KPD informacija
