Balandžio 27 d. kviečiame visus prisijungti prie Camino Lituano žygio „Lietuva eina”. Tai puiki proga ne tik atrasti Lazdijų kraštą, bet ir prisiminti žygeivių, kūrusių žygių tradicijas Lietuvoje, indėlį.
Registracija į žygį vyksta iki balandžio 19 dienos. Registracijos anketa į žygį: https://forms.gle/19dP5sPoywoDaDqN8
Lazdijų krašte keliausime Meteliai-Lazdijai maršrutu ir įveiksime apie 30 kilometrų. Pradinė žygio stotelė ir žygio atidarymas vyks prie Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčios. Pirmoji bažnyčia Meteliuose statyta dar 1619 metais, funduota Povilo Sapiegos. Metelių bažnyčia yra degusi du kartus, pirmąjį kartą ją sudegino Rusijos kariuomenė, antrąjį kartą į medinę bažnyčią trenkė žaibas. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1819-1822 metais kunigo Igno Žibavičiaus pastangomis.
Apžiūrėję bažnyčią toliau keliausime link Metelių apžvalgos bokšto. Šis bokštas pastatytas tarp Tarp Dusios ir Metelio ežerų, pietinėje Metelių kaimo dalyje. Užkopę į 15 metrų aukštyje esančią aikštelę, pasigrožėsime Metelio ežero, Metelių kaimo, Kemsinės pievos panorama ir siauru Dusios ežero ruožu. Keliausime per mišką link Metelių regioninio parko lankytojų centro.
Metelių regioninis parkas didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos kraštovaizdžio parkas: Dusią, Metelį ir Obeliją supa smėlingos paežerių kopos ir pelkutės, iš pietų pusės juosia įspūdingos aukštų kalvų virtinės. Nuostabi šio kraštovaizdžio panorama, ežerų platybės atsiveria nuo Žagarių kalvų, nuo Prelomčiškės piliakalnio. Šiame regioniniame parke daug unikalių gamtos vertybių. Čia gyvena ypač reti, Europoje saugomi baliniai vėžliai – regioninio parko simbolis. Vieninteliame Lietuvoje Trako miške auga bekotis ąžuolas. Didieji ežerai atgyja rudeninių migracijų metu. Visi norintys galės susipažinti su Metelių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija – išradingai pristatomas apylinkėse gyvenančių Lietuvoje retų balinių vėžlių gyvenimas ir Metelių krašto istorija.
Toliau keliausime miškais, laukais, kol pasieksime Nakrūniškės kaimelį, nuo čia atsivers įspūdinga Dusios ežero, vietinių vadinamo „Dzūkų jūra”, panorama, tolumoje pamatysime Kryžių šventovę ir keliausime iki jos. Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčia – tai katalikų šventovė pietiniame Dusios ežero krante, netoli Sutrės upelio. Pasakojama, kad 1702 m. tarp Dusios ir Metelio ežerų buvo apsistojusi etmono Mykolo Servaco Višnioveckio vadovaujama Lietuvos kariuomenė, pasiryžusi užkirsti kelią į Gardiną žygiuojančiai švedų kariuomenei. Belaukiantys priešo lietuviai pastatė tris kryžius toje vietoje, kur kariuomenės kapelionas aukojo šv. Mišias. Ant vieno iš jų buvo pakabinta Dievo Motinos paveikslo kopija. Karius žinia apie prisiartinusią švedų kariuomenę pasiekė apaštalų Petro ir Pauliaus dieną, besibaigiant Mišioms. Po mūšio vietovė atiteko švedams, tačiau Dievo Motinos paveikslą vietos gyventojams pavyko paslėpti. Prabėgus keleriems metams, toje pačioje vietoje regėjimą atgavo apakęs šio mūšio veteranas. Pasklidus žiniai apie stebuklą, žmonės šioje vietoje ėmė rinktis pamaldoms. Tikima, kad stebuklingų galių turi ne tik Motinos paveikslas, bet ir trykštantis šaltinio vanduo. Kasmet organizuojami Sėkminių ir Petrinių atlaidai. Pirmoji medinė koplyčia buvo pastatyta 1816 m. Naujoji Kryžių koplyčia pastatyta 2000-aisias. Šioje vietoje turėsime pietų pertrauką, ilsėsimės, gersime stebuklingą šaltinio vandenį. Toliau keliausime laukais, miškeliais iki Šventežerio.
Šventežeryje aplankysime Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią. Pirmoji statyta dar 1598 metais. 1871 metais bažnyčia sudegė, buvo pastatyti laikini maldos namai, tačiau sudegė ir jie. 1880 m. pervežta Šlavantų koplyčia. Kunigo Motiejaus Bujausko pastangomis koplyčia 1882 m. perstatyta į bažnyčią. Čia 1911–1915 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Iki 1925 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa. Šventežerio bažnyčia yra originalus istorizmo epochos medinis architektūros paminklas. Pailsėję keliausime iki Lazdijų.
Lazdijuose paskutinis sustojimas šv. Onos bažnyčia. Remiantis istoriniais šaltiniais galima teigti, jog ši neobaroko stiliaus bažnyčia, pastatyta buvusiose kapinėse, yra jau šeštoji. 1895 m. kunigo Liudviko Adomaičio rūpesčiu, parapijiečių lėšomis ir parama, pagal Felikso Lipskio projektą pastatytą šventovę konsekravo Seinų vyskupas, poemos „Anykščių šilelis“ autorius Antanas Baranauskas. Bažnyčiai buvo suteiktas Šv. Onos titulas. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.
Nors kartais sakoma, kad žygiai populiarūs tik šiandien, žygeiviai Lietuvoje turi gilią ir turtingą istoriją. Nuo Punios deklaracijos 1966 m., kurioje pabrėžiama pagarba gamtai, kultūrai ir etikai žygiuose, iki „Ąžuolo” klubo, kovojusio už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žygių keliais, žygeiviai visada buvo aktyvūs visuomenės nariai.
Sovietmečiu, kai trūko inventoriaus, žmonės siūdavosi miegmaišius ir palapines patys, o nakvynės prašydavo iš kaimo gyventojų. Šiandien žygiai lengviau prieinami, tačiau žygeivių vertybės išlieka tos pačios: pažinti savo kraštą, saugoti gamtą ir puoselėti bendrystę.
„Lietuva eina 2024“: Šv. Jokūbo kelio sezono atidarymo žygis