Struvės geodezinis lankas – tai maždaug 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti jos parametrus (formą, dydį ir pan.). Paprasčiau kalbant, tai Žemės matavimo priemonė, kurią XIX a. sukūrė, pritaikė ir Žemę išmatavo tarptautinė mokslininkų grupė, tarp jų ir atstovas iš Lietuvos. Šiandien Struvės geodezinis lankas jau nebeturi savo buvusios praktinės reikšmės, tačiau 2005 m. jis buvo įtraukas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir tapo pirmuoju tarptautiniu, sienas kertančiu šio sąrašo objektu. Taigi, kuo Struvės geodezinis lankas reikšmingas Lietuvai?
Struvės geodezinis lankas Lietuvoje
Struvės geodezinis lankas tęsiasi 2820 km – nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje. Jis kerta 10 dabartinių valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą. Lanką sudaro 258 trikampių grandinė su 265 jį žyminčiais pagrindiniais punktais, kurie vietovėse išskirti įvairiais simboliais: akmenyse išgręžtomis daubomis, geležiniais kryžiais, paminkliniais obeliskais, informacinėmis lentelėmis ir kitokiais. 2005 m. 34 iš Struvės geodezinio lanko punktų buvo įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir net 3 iš jų yra Lietuvoje! Visi Lietuvos Struvės geodezinio lanko punktai yra jų originaliose vietose ir juos galima nesunkiai aplankyti.
Vienas geodezinio lanko punktas yra ant kalvos prie Meškonių kaimo (Vilniaus raj.) – iki tikslios vietos veda keliukas, o ant kalvos stovi nedidelis atminimo obeliskas ir informacinė lentelė.
Kitas Struvės geodezinio lanko punktas yra Paliepiukuose (Vilniaus raj.), kur taip pat stovi atminimo obeliskas, o tiksli vieta aptverta tvorele.
Na, ir paskutinysis yra Gireišiuose (Rokiškio raj.) – čia yra įrengtas takas, informacinis stendas, apžvalgos aikštelė, stovi atminimo obeliskas, tiksli punkto vieta aptverta.
Struvės geodezinio lanko istorija
1816–1855 m. vokiečių kilmės astronomo F.G.V. Struvės vadovaujama mokslininkų komanda sukūrė naują metodiką ir pirmą kartą tiksliai išmatavo žemę. Matavimų rezultatai buvo vertingi ištisus šimtą metų – tais laikais tai buvo tiksliausiai išmatuotas ir ilgiausias Žemės dienovidinio lankas. Lietuvai ypač svarbu ir tai, kad šiame mokslo pažangai svarbiame projekte dalyvavo Lietuvos geografas, Vilniaus Universiteto auklėtinis, Juozapas Chodzka. Šis projektas iki šiol pristatomas, kaip puikus tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys, kai skirtingų tautų mokslininkai ir monarchai suvienijo savo jėgas mokslo labui.
Projektas „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos prioritetą – vietos kultūros skatinimas ir istorinio paveldo išsaugojimas.
Projektą finansuoja Europos Sąjunga: bendra projekto vertė sudaro 1 031 590,97 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 90 proc. (928 431,87 EUR).
Projekto „Atraskime regionų šaknis iš naujo“ tikslai yra skatinti ir vystyti nematerialų kultūros paveldą ir vietinės istorijos išsaugojimą gerinant tvarų kultūrinio turizmo konkurencingumą, išsaugant ir ugdant nematerialiosios kultūros paveldo ir vietinės istorijos žinojimą, įgūdžius, stiprinant esančius istorinius ryšius tarp Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Skatinant kūrybingą vietinio kultūros paveldo ir unikalių tradicijų panaudojimą, gerinant sąlygas kūrybingam industrijų sektoriui.
Šį straipsnį iš dalies finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad šis leidinys atspindi Europos Sąjungos poziciją.
