Dažnas iš mūsų lekiam, bėgam, esame paskendę darbuose. Šiaip ne taip randame laisvą minutę susiplanuoti šeimos atostogas ir progai pasitaikius lekiame kažkur toli toli nuo Lietuvos. Covid-19 atvejis pakoregavo šių metų atostogų planus daugeliui. O nuotolinis mokymasis akimirksniu padidino vaikų vasaros stovyklų paklausą.
Kokia turi būti šių dienų vaikų vasaros stovykla? Pasirinkimas milžiniškas. Vaikų ir tėvų poreikiai dar didesni. Bet visgi kiekvienas turbūt turime savo atsakymą kas yra gera vaikų vasaros stovykla, kokia vasaros stovykla tinkama mano vaikui.
Savajį atsakymą taip pat turi Marijus Rindzevičius, kuris kviečia visus pasaulį pažinti per veiklą. Marijus kartu su bendraminčiais organizuoja vaikų vasaros stovyklą „Slėnio žygeivis” ir yra įsitikinęs, kad nebūtina nuvažiuoti tūkstančius kilometrų, kad patirti itin stiprias ir nepakartojamas emocijas bei įspūdžius. Tos pačios minties vedinas ir norėdamas visiems parodyti nepakankamai vertinamus gimtinės turtus, Marijus prieš 10 metų sugalvojo ir kasmet rengia išskirtinės koncepsijos turistinį sportinį pramoginį renginį „Nuotykių lenktynės Nykštietiškas Triatlonas“, kurio esmė – dalyviams savo jėgomis (pėsčiomis, dviračiu ir baidare) rasti ir pasiekti žemėlapyje pažymėtas, tačiau dažnai sunkiau prieinamas išskirtinio grožio Anykščių krašto vietas ar įdomius objektus, kur jų laukia netikėtos, originalios užduotys.
„Didžiausią džiaugsmą mums teikia ne nuolatinė saulė, ne nuo maisto lūžtantis stalas ar pro autobuso langą matomi Eliziejaus laukai. Mes labiausiai džiaugiamės saulės spinduliu, kuris išlenda po kelių valandų žygio pliaupiant lietui. Duonos kąsnį mes labiausiai vertiname išalkę. Privalome patirti troškulio jausmą, kad šokinėtume iš laimės suradę tyro vandens šaltinį. Visada labiau džiaugsimės savo, o ne kitų pergalėmis – būtent todėl vaizdas, kuris atsivers mums su didelių pastangų dėka užlipus ant aukšto kalno, visada bus pats gražiausias ir brangiausias, o emocija – stipriausia.“ Šia logika Marijus su komanda vadovaujasi organizuodami vaikų stovyklą sodyboje „Šventosios upės slėnis“.
„Pasirinkta vieta stovyklai – išskirtinė“, sako Marijus. Šimonių giria tikrai nėra tarp top 10 lankomiausių Anykščių objektų, tačiau susidomėjimas ja ir Šventosios kraštovaizdžio draustiniu kasmet auga. O Mikierių ir Inkūnų kaimų apylinkės idealiai tinka keliauti pėsčiomis, dviračiais ar baidarėmis. Būtent žygiams bus skiriamas didelis dėmesys stovykloje „Slėnio Žygeivis“
Vos 2 km. spinduliu nuo Mikierių yra Šventosios kilpų atodanga (žinomiausia Šventosios upės vieta), pakabinamas „beždžionių“ tiltas, jungiantis Mikierių ir senąjį Inkūnų kaimus, ypatingai tyras Inkūnų šaltinis, medinė bažnytėlė miške, Šventosios slenkstis „Lašinių rėva“, danielynas, paslaptingi miško ežeriukai ir miško buveinės. Vasarą žygio metu nesunku prisirinkti grybų ar uogų. O nuovargį nuplauti skirtinguose Šventosios upės paplūdimiuose (kurių prie Šventosios ties Mikieriais 2-jų kilometrų atkarpoje yra net 6!) ar miško ežerėliuose (dviejų iš jų paplūdimiai taip pat smėlėti ir su papildoma infrastruktūra) ar žvyro karjere.
Planuojant įkelti inkilą verta prieš tai aplankyti Mikierių girininkiją, susipažinti su inkilų Šimonių girioje gyvenantiems paukščiams ekspozicija. Jei subjuro oras, diena neprailgs vos už 1 km. nuo sodybos Inkūnų kaime įsikūrusius juodosios keramikos meistrus – edukacijos metu galima pasigaminti originalų puodelį ar kitą dirbinį. Vos 5 km. nuo Mikierių etnografinėje sodyboje galima išmokti vytelių pynimo paslapčių.
Dviračiu pasiekiami didingi, tačiau bevardžiai Šimonių girios ąžuolai nustebins kiekvieną. O Šventosios kilpos paklaidint gali ne tik naktinio žygio metu, bet ir dieną…
Slėnio žygeivis turi išmokti susirasti susirasti tinkamą vietą laužavietei, įkurti laužą be popieriaus, pasigaminti nuostabius pietus ant laužo, valgyti neturint indų, išplauti puodą neturint indų ploviklio ir pastatyti palapinę. Kaip reikia teisingai valdyti baidarę? Ar teko plaukti kanoja? O irklente? Ar tikrai taip lengva įtempti lanką kaip rodo filmuose? Ar lengva pataikyti šaudant šautuvu? Kaip pereiti rastą, neįkritus į upę? Kaip išsiaiškinti į kurią pusę teka upė? Ką daryti, kad baidarių žygis būtų sėkmingas? Kaip orientuotis pagal žemėlapį? Kaip atskirti žaltį ar driežą (Gluodeną) nuo gyvatės? Ko nemėgsta erkės? Kaip sportuoti lauke? Kaip skaniai iškepti bulves ant žarijų? Ar šikšnosparniai puola į plaukus? Kaip pasigaminti fakelą? O kokį talentą turiu aš?
Daug patirčių ir atsakymų galima rasti Šimonių girioje, stovykloje „Slėnio žygeivis“. Leiskime vaikams atrasti džiaugsmą paprastume, išmokykime mylėti savo kraštą ir išsaugoti jį ateities žygeiviams.