Šiaulių planuose tikrai nėra zoologijos sodo. Tokio plano niekad ir nebuvo. Kita vertus – mieste „laisvai gyvena“ daugybė gyvūnų. Juk net du žvėrys puošia herbą, o visame mieste išsibarsčiusių akcentų su gyvūnais – per 20.
Iš kur žvėrių pilnos gatvės arba Pradžioje buvo plika gatvė
Tie, kas Šiauliuose gyveno kokiais 1980 metais, tikrai matė, kaip be mašinų likusioje Vilniaus gatvės atkarpoje ėmė rastis tūrinės reklamos.
Tuo metu miesto dizaineriu dirbęs Vilius Puronas pabandė „iliustruoti“ miestą ir tai jam pavyko. Iki pat šių dienų išliko nemažai tūrinės reklamos akcentų pačiame Šiaulių centre. Dabar jie tapo tik mažosios architektūros detalėmis, mat parduotuvės, kurias reklamavo ir didžiulis metalinis kopūstas ar smagusis paršiukas, jau nebeveikia.
Nors tabako reklama uždrausta, pačiame bulvaro centre pajuodęs vėžys lipa ant cigarečių pakelio „Kastytis“ – taip norėta praeivius informuoti apie rūkymo žalą.
Didžiausias miesto herbas yra prie „Gaidžio“ laikrodžio aikštės – ant sienos V. Purono sukurta heraldinė kompozicija „Šiaulių miesto herbas“.
Jau paminėtas gaidys – ne tik puošia centrinį miesto laikrodį, bet ir sveikinasi su tais, kurie 12 popiet ir 18 val. vakare eina bulvaru. Pasisveikinama „Sveiki atvykę į Šiaulius“ – ne tik lietuvių, bet ir latvių, anglų, rusų, vokiečių kalbomis (sąrašas nesibaigia, kviečiame patiems ateiti pasiklausyti ir suskaičiuoti). Ši aikštė ir pasimatymų vieta: „Kur susitinkam?“, „Prie Gaidžio“. 
Visai netoli ir penki juodi katinai ant seniausios mieste „Valerijono“ vaistinės stogo „vaikštinėja“. Nuo seno žinoma, kad šis augalas vilioja kates, kurioms net muziejus Šiauliuose įkurtas.
Fontanas „Pelikanai“ vakarais jaukiai apšviečiamas, vandens stovelės šauna į viršų ryškiaspalvių švieselių fone. Dažnas vaikas negali ramiai praeiti pro šį fontaną neįkišęs rankos.
Jau kelias žiemas peržiemojo žaliasis chameleonas. Jaukiai medyje įkurdintas prie Didždvario gimnazijos jis traukia praeivių žvilgsnius.
Nuo istorijos nepabėgsi – lokys sustabdys
Klausimas – kokie gyvūnai pavaizduoti Šiaulių miesto herbe? Nemačiusiems tokio – jautis ir lokys. Neatsiejami nuo senų legendų, gal pramanais buvusių, o gal tikrų. Pradžioje buvo jautis, o vėliau, kadangi Šiauliai miestas „ant rubežiaus“, atsirado ir lokys – Žemaitijos simbolis.
Dainius Šukys parašė Šiaulių herbo atsiradimo istoriją – paveikslėlių knyga „Buliaus kalnas“ pasakoja, kaip žvėrys „nutūpė“ į herbą. Pasakojimas skirtas ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams.
Šiauliai jau nebeįsivaizduojami ir dar dėl vieno gyvūno – lapės. Didžiausia gyvūno skulptūra Lietuvoje pripažinta „Geležinė lapė“ jau gerą 10-metį saugo Talkšos ežero pakrantę. Būti Šiauliuose ir nepasidaryti nuotraukos prie šios skulptūros – sarmata. 
„Tatuiruotas“ miestas
„Miesto tatuiruotės“ arba grafičiai neretam tik galvos skausmas – darko fasadus ir nekuria meninės vertės. Tačiau, kai rimti menininkai imasi sienų puošybos – rezultatas tampa traukos objektu. Taip nutiko ir miesto Dailės galerijai vykdant plenerą „Saulės pagrobimas“. Gyvūnai, žvėrys tikrai nebuvo pagrindinis grafičių akcentas, tačiau net keliuose sienų piešiniuose išvysime gamtos motyvus. Prie centrinio turgaus esančios veterinarijos vaistinės fasadą puošia stilizuota lapė (aut. Martynas Šnioka), o ant Valstybinio Šiaulių dramos teatro nutūpė 80 drugelių (aut. Reda ir Arūnas Uogintai). Jauna menininkė Živilė Spūdytė-Žvėrūna vienoje tarpuvartėje apgyvendino „Miesto balandžius“.
Keliautojai, tai dar ne visi gyvūnai mieste – keliaukite, ieškokite, atraskite.