Pirmieji Lietuvoje tiltai siekia XIII amžiaus pabaigą, apie juos rašė Livonijos kronikos. Tačiau 2000 m. Archeologai Molėtų rajone, Luosenų ežere rado dvi polinę gyvenvietę ir tilto į ją liekanas, kurios apytiksliai datuojama bronzos amžiaus pabaiga. Šių gyvenviečių kompleksas laikomas išskirtiniu Europos archeologiniu paminklu.
Tiltai karo poreikiams
Keliaujant Lietuvos didieji kunigaikščiai įsakydavo pastatyti tiltus per didžiąsias upes, taip ir įvyko ir Žalgirio mūšio (1410 m.) metu, kai buvo pastatytas tiltas per Vyslą. Tiltų svarbą suvokė ir LDK kunigaikštis Gediminas, kuris savo laiškuose žadėjo užtikrtinti, kad sausumos ir vandens keliai bus laisvi susisiekimui. Didžiausią reikšmę be Nemuno susisiekimui turėjo Neris, Šventoji, Nebėžis, Dubysa, Šešupė, Jūra, Mūša, Lėvuo ir mažesnės upės.
Šiuo metu Lietuvoje yra virš 1497 tiltų kurie sudaro 51 km., kurių kiekvienais metais daugėja.
Išskirtiniai Lietuvos tiltai:
Biržų pilies tiltas (XVI a. – XX a.)
Biržų pilies tiltas – gynybinis pilies įrenginys buvo 41 m ilgio tiltas per platų apsauginį griovį. Tiltas turėjo ketverius vartus. Jo viršus buvo medinis, turėjo du keltuvus, važiuojamąją dalį ir pėsčiųjų takus. 1970 m. atstatytas, o 2001 m. perstatytas pilies tiltas (architektas Napalys Kitkauskas).
Pakruojo dvaro tiltas (1821 m.)
Pakruojo dvaro tiltas – tiltas per Kruoją ties Pakruoju, pastatytas 1821 metais. Ilgis – 36,3 m, plotis 5,2 m, aukštis 6 m. Priklauso Pakruojo dvarui. Pastatytas barono Vilhelmo fon Ropo (vok. Wilhelm von der Ropp) iniciatyva, tiltui statyti panaudotas dolomitas. Tai retas hidrotechninis statinys, sumūrytas iš dolomitų. Virš penkių tilto arkų įrengti turėklai su arkomis, kurios pritaikytos ir vandenį praleidžiančioms angoms, ir turėklams. Tilto formos sukurtos sekant romėnų tiltų ir akvedukų pavyzdžiais. 2001 m. tiltas restauruotas.
Pilies tiltas Klaipėdoje (1826 m.)
Pilies tiltas – varstomasis tiltas per Danės upę Klaipėdoje. Pirminis tiltas, medinis, pastatytas 1826 m. ir pakeitė keltą per Danę. Tuomet vadintas Frydricho Vilhelmo III sūnaus princo Karolio vardu. 1877–1878 m. perstatytas, o XX a. pradžioje, nutiesus tramvajaus liniją, pakeistas metaliniu. Po Antro pasaulinio karo, 6-ame dešimtmetyje atstatytas šiek tiek arčiau Biržos tilto (apie 50 metrų) ir pradėtas vadinti Pilies tiltu. Atstačius tiltą jis padarytas pakeliamu tiltu.
Astravo dvaro tiltas-užtvanka (1860 m.)
1862 m. Astrave grafai pastatė dviaukščius rūmus su belvederiniu bokštu. Itališkų vilų stiliaus rūmai yra viena gražiausių romantizmo laikotarpio dvarų rezidencijų Lietuvoje. Rūmuose buvo dalis Tiškevičių ir Radvilų archyvo, biblioteka, kurioje buvo XV a.-XVII a. knygų, archeologijos, etnografijos, dailės kolekcijos XIX a. pabaigoje- XX a. pradžioje išvežtos į Vilnių ir Paryžių. Be rūmų, dvaro kompleksą sudarė arklidės, šunininko namelis, malūnas, ūkiniai pastatai, užtvanka-tiltas. 1860 m. pastatytas tiltas-užtvanka, iki 1986 m. laikęs Širvėnos ežero vandenis.
Kauno geležinkelio tiltas (1862 m.)
Kauno geležinkelio (Žaliasis) tiltas – sijinis geležinkelio tiltas Kaune per Nemuno upę. Jungia geležinkelio stoties rajoną su Žemutine Freda.Kauno geležinkelio tiltas buvo statomas kartu su geležinkelio tuneliu, tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaką Lentvaris–Virbalis. Statyba pradėta 1859 m. balandžio mėn., baigta 1862 m. vasario 4 d. Tiltą statė prancūzų firma Ernest Gouin et Cie.
Šilutės geležinkelio tiltas (1875 m.)
Šilutės geležinkelio tiltas – akmeninis arkinis geležinkelio tiltas Šilutėje per Šyšos upę, geležinkelio atkarpoje Klaipėda – Pagėgiai. Jungia Šilutės geležinkelio stoties rajoną su miesto pietine dalimi. Geležinkelio tiltas atspindi to meto pramoninę architektūrą, todėl yra valstybės saugomas kultūros objektas.
Lankupių kabantis tiltas per Miniją (1900 m.)
Kabantis tiltas pėstiesiems (Lankupių kaime). Lankupių tiltas per Minijos upę yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas tiltas per Miniją, jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje. Jis rekonstruotas 2000 ir 2014 metais. (Šaltinis: Vakarų krantas)
Daugiau Lietuvos kabančių tiltų: https://welovelithuania.com/bezdzioniu-tiltai-lietuvoje/
Karalienės Luizos tiltas (1907 m.)
Karalienės Luizos tiltas – automobilių kelio tiltas per Nemuną Lietuvos ir Rusijos pasienyje tarp Panemunės ir Tilžės miestų. Ilgis – 416,3 m. Pavadintas Prūsijos karalienės Luizės vardu. Tilto atidarymo data sutapo su Luizės apsilankymo Tilžėje šimtmečiu, todėl pavadintas jos vardu. Priklauso Rusijos Federacijai.
Šilutės Geltonasis tiltas (1914 m.)
Geltonasis tiltas (taip pat Ligoninės tiltas) – istorinę techninę vertę turintis automobilių kelių tiltas, stovintis Šilutėje, Rusnės g., kelyje Šilutė–Rusnė . Metalinis arkinis tiltas nutiestas 1914 m. per Šyšos upę, vieninteliame sausumos kelyje, vedančiame į Rusnės salą, Lietuvininkų ir Rusnės gatvių jungtyje.
Jonavos geležinkelio tiltas (1915 m.)
Jonavos geležinkelio tiltas (dar kitaip vad. Jonavos geležinis tiltas) – tiltas per Neries upę, Jonavos pietryčiuose. Kairiuoju krantu po tiltu praeina Taurostos g. (kelias Kaunas–Zarasai–Daugpilis ), dešiniuoju – Panerių g. Per Pirmąjį pasaulinį karą tiltą sugriovė Rusijos imperijos kariuomenė, susprogdinusi tilto atramą kairiajame upės krante. 1915 m. tiltas atstatytas.
1944 m. abu tiltus susprogdino besitraukianti iš Jonavos Vokietijos kariuomenė (iki šių laikų yra išlikę abiejų tiltų taurai). Pokaryje pradėti geležinkelio tilto atstatymo darbai. 1948 m. atstatyta kairioji tilto pusė (pastaruoju metu nebuvo naudojama), 1983 m. – dešinioji.
2008 m. ant išlikusios senojo tilto atramos buvo planuota pastatyti Žemynos skulptūrą.
Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos šalia tilto, abipus upės, stovėjo penki gynybiniai statiniai. Pirmieji fortifikaciniai statiniai tilto gynybai panaudoti maždaug XX a. pradžioje. Cariniu laikotarpiu pastatytos gelžbetoninės slėptuvės, vadinamieji „blokhausai“, skirti ginti tiltą ir jo prieigas lengvųjų šaunamųjų ginklų ugnimi.
Įdomu: Tilto tauras yra senoji tilto atrama.
Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas (1930 m.)
Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas – tiltas per Nemuną Kaune (greta santakos su Nerimi), jungiantis Aleksotą su Senamiesčiu. Trys eismo juostos, viena iš jų – reversinė. Eismo intensyvumas tiltu – apie 3000 automobilių per valandą. Aleksoto pusėje, prie tilto, veikia keltuvas, Senamiesčio pusėje – Vytauto bažnyčia. Pirmasis medinis polių tiltas pastatytas 1812 m. Juo kėlėsi bėgantys iš Rusijos Napoleono armijos likučiai. Nuolatinio tilto iš Kauno į Aleksotą nebuvo iki pat 1914 m. Kai 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, rusai pasistatė medinį tiltą (200 m aukščiau Vytauto bažnyčios), bet 1915 m. pasitraukdami sudegino. Vokiečiai ties Vytauto Didžiojo bažnyčia pastatė naują pontoninį, o vėliau, pasinaudojant rusų sudeginto tilto poliais, pastatytas medinis sąraminis tiltas, sudėtas iš trijų dalių, kurių viena atidaroma. Šis tiltas išsilaikė iki naujojo tilto pastatymo 1930 m.
Nemenčinės tiltas (1932 m.)
Nemenčinės tiltas (Senasis Nemenčinės tiltas) – tiltas per Nerį Nemenčinėje, netoli Nemenčios žiočių, kelyje Vievis–Maišiagala–Nemenčinė . Tilto ilgis 122,5 m, plotis 6,5 m, aukštis 9,8 m. Geležinis, paremtas trimis pilioriais. Tiltas pastatytas 1932 m., rekonstruotas 1960 ir 2008 m.
Dubingių tiltas (1934 m.)
Dubingių tiltas – medinis tiltas per ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą ties Dubingiais Molėtų rajone. Tiltas yra Asvejos regioniniame parke. Tai vienas iš trijų Lietuvos medinių tiltų, esančių valstybiniuose keliuose – rajoniniame kelyje Joniškis–Dubingiai–Dirmeitai–Paberžė . Statinio ilgis – 76,4 m, plotis – 6 m, aukštis – 2,6 m, 12 angų, jį laiko ąžuoliniai poliai. Tiltu važiuojančių transporto priemonių svoris ribojamas iki 5 t. Tai pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje, 1934 m. pastatytas Lietuvos prezidento Antano Smetonos iniciatyva. 1995 m. Dubingių tiltas paskelbtas technikos ir istorijos paminklu.
Antano Juozapavičiaus tiltas Alytuje (1937 m.)
Antano Juozapavičiaus tiltas – tiltas per Nemuną Alytuje, jungiantis A. Juozapavičiaus gatvę Alytuje ir Lietuvos krašto kelią Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus . Tiltas pavadintas karininko Antano Juozapavičiaus vardu. Medinis tiltas šioje vietoje pastatytas dar 1909 metais. 1937 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas, kurį 1944 m. susprogdino besitraukianti Vokietijos kariuomenė. Tiltas atstatytas 1967 m.
Pirmąjį medinį tiltą šioje Alytaus vietoje Rusijos kariuomenė pastatė 1909 m. Jis buvo 7 metrų aukščio, turėjo 7 angas. 1919 m. ant tilto, kovose už Lietuvos nepriklausomybę žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas Antanas Juozapavičius.
Biržos tiltas Klaipėdoje (1948 m.)
Biržos tiltas – plieninis varstomasis tiltas per Danės upę Klaipėdoje, tarp Herkaus Manto ir Tiltų gatvių. Pakeliamas 50 laipsnių kampu iš abiejų pusių. Iki XVIII a. antrosios pusės medinis Biržos tiltas turėjo strateginę reikšmę: dešiniajame upės krante jį saugojo supiltas ravelinas. Tiltas miestui duodavo nemažų pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį – tilto viduryje būdavo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai. Iki XIX a. vidurio tai buvo vienintelis tranzitinis tiltas. Jam buvo skiriama daug dėmesio – tiltas buvo daug sykių rekonstruotas, perstatytas.Dvi tilto dalys buvo varstomos – atsidarydavo 19 ir 14 m pločio angos. 1904 m., kai pradėjo važinėti tramvajus, viršutinė tilto dalis dar kartą rekonstruota.
Lyduvėnų tiltas (1951 m.)
Lyduvėnų tiltas – ilgiausias (599 m) ir aukščiausias (42 m) Lietuvoje tiltas, esantis prie Lyduvėnų (Raseinių rajonas). Tiltas pastatytas Radviliškio-Pagėgių geležinkelio ruožo 50,7 km. Tiltas nutiestas per Dubysą ir jos slėnį.Medinę estakadą 1916 m. pastatė vokiečių kariuomenės pionieriai. Tai buvo vienas didžiausių medinių tiltų Europoje.
1918 m. vokiečių okupacinė valdžia pastatė plieninį tiltą. Ant tilto stovėjo Vokietijos kanclerio Oto fon Bismarko statula. 1944 m. tiltas buvo susprogdintas. 1951 m. rusų okupacinės kariuomenės inžinerinis dalinys atstatė tiltą ant naujų atramų.
Vilniaus Žaliasis tiltas (1952 m.)
Žaliasis tiltas – tiltas per Nerį Vilniuje. Ilgis 102,9 m., plotis 24 m., aukštis 15 m. Pastatytas 1952 m. Tiltas šioje Vilniaus vietoje pirmą kartą pažymėtas 1386 m.1766 m. tiltas dar kartą atnaujintas ir, šį nudažius žaliai, prigijo „Žaliojo“ vardas.1952 m. tiltas buvo pavadintas Ivano Černiachovskio garbei ir papuoštas keturiomis skulptūrų grupėmis. 1990 m. tiltui grąžintas „Žaliojo“ vardas.
Bukčių tiltas (1957 m.)
Bukčių tiltas – neveikiantis pėsčiųjų tiltas per Nerį Vilniuje. Tilto ilgis yra apie 100 m, o plotis apie 5 m. Tiltas pastatytas 1957 metais pagal Kauno žemės ūkio statybos projektavimo instituto „Žemprojektas“ parengtą projektą, tačiau dėl nekokybiškų statybos darbų bei nukrypimų nuo projekto, jis niekada nebuvo priimtas eksploatacijai. Tiltas pėsčiųjų eismui nebenaudojamas nuo 2008 metų.
Širvėnos ežero tiltas (1987 m.)
Širvėnos ežero tiltas – pėsčiųjų tiltas, ilgiausias Lietuvoje, nutiestas per dirbtinį Širvėnos ežerą ties Biržais. Tiltas yra Biržų regioniniame parke,jungia Biržų miestą su šiauriniame ežero pakraštyje esančiu Astravo dvaru. Jo medinis takas nutiestas ant laikančiųjų metalo sijų.
Širvėnos pakrantė pasiekiama iš Atgimimo g. Biržuose. Tai seniausias Lietuvoje dirbtinis ežeras, kuris susidarė 1575 m. užtvenkus Apaščios ir Agluonos upelius, ruošiantis Biržų tvirtovės statyboms. Vieno garsiausių Biržų krašte statinio ilgis – 525 m, plotis – 2,45 m, atiduotas eksploatuoti – 1987 m., rekonstruotas – 2003 m.
Baltosios rožės tiltas Alytuje (2015 m.)
Baltosios rožės tiltas – 2015 m. pastatytas aukščiausias pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas Alytuje per Nemuną, jungiantis Pirmąjį Alytų ir senamiesčio kurortinę dalį su Alytaus piliakalniu, stūksančiu priešingoje upės pusėje. Naujasis tiltas sujungia dvi svarbias rekreacines zonas, yra patogus pėstiesiems ir dviratininkams, norintiems aplankyti kitoje Nemuno pusėje esančius objektus. Tilto pradžioje, nuo Dainų slėnio pusės, pastatyta atnaujinta 21 m aukščio skulptūra „Žiedas“. Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas yra 38,10 m aukščio nuo vidutinio vandens lygio, jo ilgis – 240,53 m, plotis – 6,71 m. Statinį sudaro metalinės konstrukcijos, jo dvi atramos stovi krantuose ir dvi – vandenyje. Didžiausias tarpatraminis atstumas – 92 m. Aukštesnis yra tik Lyduvėnų tiltas (42 m), tačiau juo eiti draudžiama, jis skirtas traukinių eismui.
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.