Seda – netoli Mažeikių, septynių kelių susikirtimo vietoje esantis miestas, kurio pagrindinis akcentas ir dominantė – kultūros paminklu paskelbta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir jos pastatų kompleksas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 984). Medinė, lotyniško kryžiaus plano, su penkiais bokšteliais bažnyčia yra vėlyvojo baroko epochos meninės išraiškos atspindys. Šventoriuje, prie centrinio įėjimo stovi medinė varpinė. Šių metų balandžio pabaigoje KPD direktoriaus įsakymu sudaryta komisija priėmė varpinės tvarkybos darbus, atliktus 2018 m. pagal Sedos Švč. M. Marijos bažnyčios varpinės tvarkybos darbų remonto projektą (projekto rengėjas Juozapas Tilvikas). Už parapijos ir Mažeikių rajono savivaldybės lėšas buvo atliktas varpinės stogo dangos ir karnizų remontas, vertikalus sienų apkalimas, kaltinio kryžiaus restauravimas. Darbus atliko UAB „Stateras“.
Pirmoji bažnyčia Sedoje pastatyta apie 1508 m. Ją pastatė Dirvėnų tėvūnas Vaclovas Bartoševičius su žmona Elžbieta Juškaite ir aprūpino ją beneficija. Lenkų istorikas Gžegožas Blaščykas pirmosios Sedos bažnyčios fundacijos datą nurodo 1528 m. Vyskupas Motiejus Valančius pažymi, kad parapija, išlaikymą skyrus Jonui Bartoševičiui, įkurta 1538 m. 1538 m. bažnyčiai dovanotas Beržėnų kaimas, įkurta parapinė mokykla.
Istorikas A. Baliulis, remdamasis išlikusiais bažnyčios aprūpinimo dokumentų nuorašais, atmeta paskutiniąją datą, teigdamas, kad parapija buvo įkurta iki 1538 m. Jo argumentai pagrįsti, nes J. Bartoševičius, kaip tuometis bažnyčios patronas, išduoda tik naują fundacijos aktą, kadangi senasis, kurį suteikė jo tėvai Vaclovas Bartoševičius ir Elžbieta Juškaitė, dingęs. Bet yra žinoma, kad 1535 m. balandžio 8 d. sudegė dalis Žemaičių vyskupijos archyvo, kuriame buvo saugoma daug pirmųjų bažnyčių fundacijos dokumentų. Daroma prielaida, kad Sedos parapijos įsteigimo dokumentai galėjo tada dingti. Manoma, kad Jonas Bartoševičius, nežinodamas tikslios tėvų fundacijos datos, jos neminėjo visai, tik atnaujino fundaciją. Aprašant padovanotą Drangeliškių žemę, nurodoma, kad joje stovi bažnyčia ir klebonija, o šia valda klebonas naudojasi nuo seno.
Žinoma, kad dabartinė šventovė pastatyta ar tik rekonstruota 1770 m., o konsekruota 1774 m. Kertinis pamatų akmuo pašventintas 1769 m. balandžio 24 d. kunigo Mykolo Jono Domaševičiaus. 1778 m. apraše minima varpinė, rašoma, kad pirkta lentų apkalimui, vinių, gontų, metalo vėjarodė. Čia kalbama apie senąją 1765 m. statytą varpinę. Apie dabartinę varpinę ankstyviausi duomenys rasti 1831 m. vizitacijos knygoje. Rašoma, kad varpinė medinė, mūriniu pamatu.
KPD informacija
Patinka geros naujienos apie Lietuvą? Prisidėkite ir paremkite mus Patreon.